Kraštotyrininkė, muziejininkė. Gimė 1949 m. balandžio 16 d. Jonavoje.

Mokėsi: 1956–1964 m. Skarulių 8-metėje mokykloje (Jonavos r.); 1964–1967 m. – Jonavos vidurinėje mokykloje; 1973–1979 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete studijavo bibliotekininkės-bibliografės specialybę; 1979–1984 m. – Vilniaus pedagoginiame institute įgijo istorijos mokytojos specialybę.

Darbinė veikla: 1967–1971 m. Jonavos baldų kombinato kontrolierė, meistrė; 1971–1973 m. – Gamybininkų susivienijimo „Azotas“ aparatininkė; 1973–1979 m. Jonavos II-osios bibliotekos vedėja; 1979–1989 m. Jonavos I-osios vidurinės mokyklos mokytoja; 1981–1989 m. Užusalių pagrindinės mokyklos mokytoja (Jonavos r.); XX a. paskutiniajame dešimtmetyje istorijos mokytoja, Jonavos kraštotyros muziejaus vedėja; 1989–1992 m. – Lietuvos kraštotyros draugijos Jonavos skyriaus atsakingoji sekretorė, Jonavos rajono savivaldybės Rezistencijos ir kitų kraštiečių atminimo įamžinimo komisijos pirmininkė; nuo 1992 m. Jonavos krašto muziejaus direktorė, nuo 2002 m. ir gidė.

R. Kasperavičiūtė-Karaliūnienė 1989 m. įkūrė Jonavos kraštotyros muziejų, kuris 1992 m. persikėlė į naujas patalpas – jam suteiktas valstybinio muziejaus statutas ir pervadintas Jonavos krašto muziejumi. R. Kasperavičiūtė-Karaliūnienė čia parengė šviečiamojo pobūdžio programas-projektus moksleiviams: „Pažinkime gimtąjį kraštą“, „Amatai ir amatininkai Jonavos krašte“, „Kryždirbystė Jonavos krašte“, „Jonavos krašto dvarų kultūros paveldas, buitis, tradicijos ir papročiai“ bei kitų istorinių, meninių, etnokultūros projektų. Bibliografija: „Skarulių kaimo istorija“; „Jonavos rajonų sunaikintų kaimų istorija“ (I, II dalys); „Jonavos krašto dvarų istorija“; „Jonavos dvarų parkų istorijos fiksacijos“ (I, II dalys); „Jonavos kraštas“ (1996); „Jonavos krašto kapai ir paminklai“ (1998); „Jonava – Lietuvos kraštas“ (2000); „Mano gimtinė – gyva atmintyje“ (2005); „Žydai Lietuvoje“ (kraštotyros darbai, 2000); „Sentikiai Jonavos krašte“; „Mūsų kraštas“ (skirta Jonavos 250 metų jubiliejui, 2000); „Būki versme“ (kartu su bendraautoriais, 1998); „Mano gimtinė gyva atmintyje“ (2005); „Jonavos krašto kryždirbystė“; „Jonavos krašto muziejui – 20“ (2009). R. Kasperavičiūtė-Karaliūnienė išvertė A. Dedelevo „Jonavos miestelis“ (1894), „Paskutinis Žeimių grafas Mykolas Kosakovskis“. Sukūrė scenarijus filmams: „Golgotos ir kančių keliais“ (I dalis); „Suskambo Atgimimo varpai“ (II dalis); „Sklinda garsas nuo kryžiuočių apie Žeimių žemę“ (skirtas 635-osioms Žeimių miestelio įkūrimo metinėms); TV filmas apie Stasę Samulevičienę, Raimundą Samulevičių, Antaną Samuolį; TV filmas apie sunykusį Skarulių kaimą.

Apdovanojimai: Lietuvos kraštotyros draugijos diplomai ir pagyrimo raštai; Lietuvos gamtos apsaugos ministerijos padėkos raštai; Jonavos rajono savivaldybės padėkos; Jonavos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus, Švietimo, kultūros ir sporto skyrių padėkos; Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko padėkos (už tremtinių ir rezistentų atsiminimų tyrimą).

R. Kasperavičiūtė-Karaliūnienė gyvena Jonavoje.