Tapytoja, grafikė. Gimė 1939 m. sausio 26 d. Kaune, mirė 2017 m. balandžio 19 d. Niujorke, JAV (palaidota Kaune).

1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1949 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (Čikagoje, nuo 1964 m. – Niujorke). 1961 m. baigė Ilinojaus universitetą (dailės pedagogiką). 1961–1964 m. studijavo Čikagos dailės institute (tapybą ir grafiką), 1967 m. baigė Niujorko Pratto meno mokyklą. Nuo 1961 m. dėstė dailę JAV mokyklose.

Kūrybai įtaką darė lietuvių išeivių avangardizmas, ekspresionizmas, Niujorko mokykla.

V. Krištolaitytė meistriškai įvaldė figūrinę tapybą, plėtojo portreto, natiurmorto, peizažo žanrą. Jau ankstyvuose grafikos („Tremtiniai“ 1960 m.; „Vietnamo motina“ 1966 m.; „Didvyrio liekanos“ 1974 m.) ir tapybos („Baltas debesis“ 1973 m.; „Liūdesys“ 1987 m.) paveiksluose, taip pat vėlesnėje kūryboje (tapybos ciklai „Aušros vartų deivės“ 1998 m.; „Juodi paukščiai – pavargę angelai“; „Sielos peizažai“ – abu 1999 m.; „Pianistei Aldonai Dvarionaitei atminti“ 2001 m., piešinių ciklas „Dievai ir žmonės“ 2004 m.) ryški įtaigi meninė stilistika.

Kūryboje atsispindi tėviškės netekties drama, nerimastingų išgyvenimų, vidinių būsenų pasaulis. Tapyba pasižymi savitu spalvos pojūčiu, veržliu, dinamišku potėpiu, piešiniai – ekspresyvia, virtuoziška linija.
Nuo 1962 m. dalyvavo parodose; 1998–2005 m. yra surengusi individualių parodų JAV ir Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Šilalėje, Laukuvoje, Rietave).

Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Jonyno galerija Druskininkuose, Vatikano apaštališkoji nunciatūra Vilniuje. Rietavo Oginskių kultūros istirjos muziejuje veikia nuolatinė dailininkės tapybos ekspozicija.