Kultūros veikėjas, pedagogas. Gimė 1887 m. vasario 5 d. Butrimiškiuose (Alytaus apskr.), mirė 1979 m. lapkričio 26 d. Vilniuje.

Mokėsi Vimislino (Lenkija) mokytojų seminarijoje, už dalyvavimą 1905 m. įvykiuose pašalintas, 1907 m. baigė eksternu. Mokytojavo mokyklose prie Seinų, Platelių; vadovavo chorams, platino lietuvišką spaudą, Plateliuose rengė kursus suaugusiems, su V. Paulausku ir J. Žilevičiumi – viešus lietuviškus vakarus su spektakliais. Už lietuvišką veiklą iškeltas į Gudžiūnus, pažemintos pareigos (mokytojo padėjėjas).

1914 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Dirbo karo ligoninėse, įkūrė san. draugiją su ligonine (vėliau ją perkėlė į Vilnių), vadovavo karo pabėgėlių mokykloms.

Priklausė Minske įkurtai kairiųjų liaudinininkų sąjungai. 1918 m. išrinktas Vilniaus darbininkų atstovų tarybos deputatu. 1918 m. dirbo Vilniaus ligoninėje ir Vilniaus universiteto reikalų vedėju. 1919–1941 m. mokytojavo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, mokytojų seminarijoje, vadovavo gimnazijos ir Vilniaus lietuvių studentų sąjungos chorams, Vilniaus lietuvių scenos mėgėjų kuopai (leido jos žurnalą), globojo moksleivių meno mėgėjų kuopelę „Milda“, dalyvavo „Kultūros“ (1936–1940 m. pirmininkas) ir kitų Vilniaus lietuvių draugijų (Meno ir literatūros, Lietuvos ūkio, „Rūtos“ kooperatyvo), veikloje.

1930–1936 m. Vilniaus lietuvių studentų sąjungos dramos sekcijos vadovas, 1936–1939 m. Vilniaus lietuvių teatro meno vadovas ir direktorius, režisavo spektaklius, surengė vaidinimų ir koncertų Vilniuje ir Vilniaus krašte. 1935 m. Vilniuje surengė lietuvių chorų dainų šventę. 1940 m. Vilniaus burmistras (trumpai), vienas dailės muziejaus steigėjų. 1948–1967 m. dėstė Vilniaus J. Tallat Kelpšos muzikos mokykloje.

Parengė ir išleido „Trumpą muzikos žodyną“ (1960) ir „Muzikinių terminų žodyną“ (1975), surinko daug įdomios medžiagos apie lietuvių teatrą ir muziką Vilniuje ir Vilniaus krašte (1919–1939).