Inžinierius, kraštotyrininkas, archeologas, muziejininkas, Kretingos rajono garbės pilietis. Gimė 1911 m. gegužės 26 d. Budriuose (Skuodo r.), mirė 1991 m. gruodžio 6 d. Vilniuje, palaidotas Kretingoje.
1936 m. baigęs Kauno aukštesniąją technikos mokyklą dirbo inžinieriumi Rusnėje, Kretingoje. 1945–1949 m. Kretingos kraštotyros muziejaus direktorius.
1972–1987 m. Kretingos ir Skuodo rajonuose tyrė archeologijos paminklus. Iš viso ištyrė 21 paminklą, daugiausia laidojimo vietas. Taip pat tyrinėjo liaudies architektūrą, dalyvavo kultūros paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos veikloje. Jo pastangomis buvo surasta ir paskelbta valstybės saugomais daugiau kaip 60 archeologijos ir architektūros paminklų.
Paskelbė publikacijų apie XVII a. – XIX a. žemaičių trobas bei pajūrio žvejų ir valstiečių gyvenamuosius namus, jų apdailą, puošybą, kryžius, senovės sukamąsias girnas, puodyninius koklius.

Parašė knygą „Budrių kaimas“ (1993).