Filosofas, vertėjas, kritinio realizmo atstovas, filosofijos profesorius. Vosylius Sezemanas gimė 1884 m. gegužės 30 d. Vyborge, Suomijoje.
V. Sezemano tėvas buvo švedas, motina – vokiečių kilmės Suomijos pilietė. Vaikystės ir mokslo metai praėjo Peterburge, kur tėvas dirbo gydytoju. V. Sezemanas mokėsi Jekaterinos vokiečių gimnazijoje Sankt Peterburge. 1902 m. pradėjo studijuoti Karinėje medicinos akademijoje, bet po metų studijas metė ir pradėjo studijuoti Peterburgo universiteto Istorijos ir filosofijos fakultete filosofiją ir klasikinę filologiją. 1909 m. baigė studijas ir pasiliko dirbti universiteto Klasikinės filologijos katedroje. Netrukus gavo stipendiją mokytis užsienyje.
1909–1911 m. studijavo filosofiją, psichologiją, estetiką, pedagogiką Marburgo ir Berlyno universitetuose. Grįžęs į Rusiją, dirbo filosofijos disciplinų, pedagogikos, psichologijos, logikos ir klasikinių kalbų dėstytoju įvairiose Peterburgo mokyklose. 1913 m. išlaikė filosofijos magistro egzaminus.
Prasidėjus I pasauliniam karui, pedagoginį darbą nutraukė ir išvyko į frontą. Grįžęs vėl tęsė mokslinį ir pedagoginį darbą. Po Vasario revoliucijos keletą mėnesių dirbo Laikinosios vyriausybės spaudos biure ir bendradarbiavo Revoliucijos archyve. 1918 m. su šeima persikėlė į Viatkos miestą, ten gavo pedagogikos ir psichologijos dėstytojo darbą pedagoginiame institute. 1919 m. V. Sezemanas buvo išrinktas Saratovo universiteto docentu, dirbo iki 1921 m. vasaros. Netrukus su šeima išvyko į Helsikį, kur dėl susiklosčiusios nepalankios politinės situacijos buvo priverstas pasilikti. Iš ten jis persikėlė į Berlyną, kur dirbo korepetitoriumi ir vertėju, buvo įsitraukęs į eurazijiečių Sąjūdį ir dalyvavo Rusų instituto veikloje.
1923 m. V. Sezemanas pakviestas į Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universitetą vadovauti Filosofijos katedrai. Dirbdamas Kaune jis parašė brandžiausias savo studijas gnoseologijos, logikos, estetikos, etikos, antikos ir naujausios filosofijos istorijos srityse. Kaip Europos mąstytojas, jis spausdino savo darbus įvairiuose Europos leidiniuose, tačiau tuo pat metu įsiliejo į Lietuvos filosofinį ir kultūrinį gyvenimą. Lietuva jam tapo antrąja tėvyne, čia jis rado palankias sąlygas dirbti moklsinį darbą, rašyti ir kurti.
V. Sezemano „Logika“ (1928 m.) bei „Estetika“ (1970 m.) pripažinti kaip vieni svarbiausių Lietuvos filosofijos veikalų. Puikiai išmokęs lietuvių kalbą, jis išvertė Aristotelio „Apie sielą“, daug prisidėdamas prie lietuviškos filosofinės terminijos kūrimo bei tobulinimo.
Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, kartu su universitetu persikėlė į Vilnių ir toliau ėjo profesoriaus pareigas. Ten jis dėstė filosofijos istoriją, gnoseologiją, estetiką, logiką ir pedagogiką. 1943 m. vokiečių okupantams uždarius universitetą, dėstė vokiečių kalbą Vilniaus rusų gimnazijoje, vadovavo filosofijos būreliui, kuris buvo įkurtas žydų gete. Po karo vėl ėjo profesoriaus pareigas universitete.
1950 m. buvo apkaltintas antisovietine veikla ir ryšiais su sionistinėmis organizacijomis, nuteistas 15 m. ir ištremtas į Taišeto lagerį Irkutsko srityje.
1956 m. grįžęs į Lietuvą dirbo mokslinį darbą ir dėstė Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje.
Pagrindiniai veikalai: „Logika“ (1928 m.), „Raštai. Gnoseologija“ (1987 m.), „Estetika“ (1970 m.), „Filosofijos istorija. Kultūra“ (1997 m.), „Loginiai ir gnoseologiniai tyrinėjimai“ (2011 m.).
V. Sezemanas mirė 1963 m. kovo 30 d. Vilniuje.