Olandų tapytojas ir raižytojas. Gimė apie 1587 m. gegužės 17 d. (krikštytas) Amsterdame, mirė 1630 m. lapkričio 18 d. Hagoje.

Vienas iš realistinio olandų peizažo pradininkų.

Greičiausiai tapybos pradėjo mokytis pas savo tėvą Hansą van de Veldę (1552–1609), vėliau, manoma, – pas Gillisą van Coninxloo Antverpene. Spėjama, kad taip pat tobulinosi pas Davidą Vinckboonsą. 1612 m. tapo Harlemo miesto Šv. Luko gildijos nariu. 1618 m. persikėlė į Hagą,  kur įstojo vietinę į Šv. Luko gildiją ir pradėjo realistinį kūrybos etapą. Apie 1620 m. dirbo su interjerų  tapytoju Bartholomeusu van Bassenu, kurio darbams tapė figūras ir „paveikslus paveiksluose“; figūras tapė ir kitiems tapytojams. Sukūrė daug realistinių peizažų, kuriems įtaką galėjo padaryti vokiečio Adamo Elsheimerio peizažinė koncepcija, taip pat biblinių, žanrinių, batalinių kompozicijų, paveiktų Manierizmo stiliaus.