Brigados generolas (1936; pakeistas generolo leitenanto laipsnis, suteiktas 1928).

1903–1918 m. tarnavo Rusijos kariniame laivyne.

1914 m. baigė Sankt Peterburgo karinę jūrų akademiją. 1922 m. grįžo į Lietuvą.

1922–1924 m. Aukštųjų karininkų kursų Kaune mokslo dalies vedėjas. 1924–1925 ir 1927–1928 m. Krašto apsaugos ministras.

1925–1930 ir 1935–1936 m. dėstė geografiją Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas), 1941–1943 m. Vilniaus universitete; docentas.

1926 m. Šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininkas. 1926–1927 m. kariuomenės Vyriausiojo štabo viršininkas. 1928–1930 m. Valstybės Tarybos narys. Nuo 1930 m. generalinis konsulas Rio de Žaneire. Nuo 1932 m. įgaliotasis ministras Pietų Amerikai.

1936–1939 m. jūrininkystės inspektorius Klaipėdoje.

1941 m. suimtas. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui išlaisvintas, per nacistinę okupaciją buvo Komiteto Vilnijai remti ir rezistencinio sąjūdžio „Vieninga kova“ pirmininkas.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 m. gyveno Argentinoje.

1997 m. jo palaikai perlaidoti Karmėlavoje.