1957 m. baigė Maskvos universitetą, 1960 m. – aspirantūrą. 1960–2000 m. dėstė Vilniaus universitete Chemijos fakultete, 1960–1976 m. Vaistų sintezės ir tyrimo laboratorijos, 1976–1986 m. Organinės chemijos katedros vedėjas; profesorius (1969). 1963–64 stažavo Prahos universitete, 1969–1970 m. Kalifornijos technologijos institute, 1983–1984 m. Goethe’s universitete Frankfurte prie Maino.

Svarbiausi darbai – didelio tankio angliavandenilių, skystakristalių junginių, augalų augimo reguliatorių ir medicinoje naudojamų organinių junginių sintezė ir tyrimas. Daugiausia tirti aminai, amino alkoholiai, aminoeteriai, aminoketonai, molekulėje turintys 1,4 benzdioksano arba panašų žiedą. Paskelbė daugiau kaip 220 mokslinių straipsnių. 60 išradimų (su kitais).

Parašė knygas: Organinės chemijos pratimai ir uždaviniai (su kitais, 1983), Organinių junginių struktūra ir reaktingumas (1987). Chemijos terminų aiškinamojo žodyno (22003), Chemijos enciklopedijos (2015) vienas sudarytojų.