Dirbo žurnalistu.

1940 m. SSRS okupuotos Lietuvos vad. Liaudies seimo atstovas, Švietimo komisariato darbuotojas.

1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1949 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Scrantone (Pensilvanijos valstija). 1998 m. grįžo į Lietuvą.

Parašė buitinių apsakymų (rinkiniai „Cenzūros leista“ 1931, „Buvo žmogus be kojų“ 1932), melodramatišką romaną apie provincijos mokytojų gyvenimą „Ieškau gyvenimo draugo“ (2 t. 1934–1935). Romane „Broliai Domeikos“ (1936, Lietuvos valstybinė premija) vaizdavo kaimo kasdienybę, žmonių buitinius ir psichologinius konfliktus; stiliui būdinga gyvas pasakojimas, humoras. 1943 m. išleido knygą „Užrašai“, kurioje kritiškai aprašė sovietų okupacijos įvykius. Emigracijoje sukurtose apysakose (rinkiniai „Per Klausučių ūlytėlę“ 1952, „Naktys Karališkėse“ 1954, „Pašiurpo mano velnias“ 1974) ir apsakymuose („Vasaros vidudienis“ 1979) poetiškai vaizduojama prieškario kaimas, gimtinės gamta; kai kuriuose kūriniuose yra lietuvių išeivių buities realijų.

Parašė prozos kūrinių jaunimui („Kelionė į pievas“ 1936, „Jaujos pasakos“ 1938, „Varpinės šuva“ 1939), knygą „Žmonės ant vieškelio“ (1949) apie lietuvių gyvenimą karo pabėgėlių stovyklose, atsiminimų („Mes valdysim pasaulį“ 2 t. 1970, anglų k. 1971).

Grožinės literatūros kūrinių išversta į anglų, latvių, estų, suomių, rusų kalbas.