Architektas, vienas funkcionalizmo architektūros Lietuvoje atstovų, spaudos bendradarbis. Gimė 1898 m. vasario 25 d. Smolenske, mirė 1957 m. rugpjūčio 5 d. Pineberge.
1918 m. apsigyveno Kaune. 1924 m. baigė Berlyno Šarlotenburgo aukštąją technikos mokyklą, 1934 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą. Bendradarbiavo su architektu Mykolu Songaila. Buvo laikraščio „Darbininkų balsas“ bendradarbis.
1941–1944 m. vadovavo „Statybos“ bendrovės projektavimo skyriui. Nuo 1944 m. liepos mėn. gyveno Vokietijoje, dėstė Pabaltijo universitete.
A. Funkas diegė funkcionalizmo krypties principus gyvenamojoje ir visuomeninėje architektūroje. Daugiausia jo kūrybos pavyzdžių išlikę Kaune. Pagal jo projektus pastatyti:
Valstybės draudimo įstaigos rūmai, 1936 m.
Akcinės apdraudimo bendrovės „Lietuvos Lloydas“ rūmai, dab. Kauno apskrities viršininko administracija, 1938 m.
Taupomųjų kasų rūmai, dab. Kauno miesto savivaldybės rūmai, 1939 m., su Broniumi Elsbergu, Adolfu Lukošaičiu.
Buvusi „Kauno dienos“ redakcija Vytauto pr.
Namas Gedimino g. / Donelaičio g. 45.
Kotedžas K. Donelaičio g. 19.
Raseinių bankas, 1931 m.
Vytauto Didžiojo kultūros muziejus, 1930 m.
Bankai Kėdainiuose (neišliko), Utenoje, Raseiniuose, Tauragėje, 1932–1935 m., su M. Songaila.
Kauno centrinis sunkiųjų darbų kalėjimas, 1936 m., su Kaziu Kriščiukaičiu.
Panevėžio cukraus fabrikas, 1940 m.
Pastatams būdinga aiški planinė struktūra, saikingos, griežtos formos, pasižymi savitu braižu, progresyviais funkcionalizmo krypties pasiekimais, moderniu ir kartu konstruktyviu požiūriu į statinio architektūrą, gebėjimu jungti lokalinius elementus su bendra aplinkos kompozicija. Taikė tuo laiku modernias karkasines konstrukcijas, kurioms naudotos metalinės atramos, monolitinio gelžbetonio perdangos, stiklo ir nikelio deriniai. Didelį dėmesį teikė interjerų apipavidalinimui ne tik savo, bet ir kitų autorių suprojektuotuose objektuose, pavyzdžiui, sukūrė interjerą „Pienocentre“ buvusiai J. Muralio kirpyklai.