Bibliografas, literatūros istorikas. Gimė 1841 m. gruodžio 2 d. Mankiškiuose (Šiaulių apskr., dab., Radviliškio r.), mirė apie 1918 m. Bašmakove (Penzos gubernija, Rusija).
Globojamas giminaičio – Upynos klebono Bogušo, vienerius metus lankė triklasę Raseinių apskrities mokyklą, o 1860–1863 m. mokėsi Telšių apskrities progimnazijoje. Po 1863 m. sukilimo planavo studijuoti Sankt Peterburgo meno akademijoje ir, kad į ją įstotų, 1865 m. Sankt Peterburgo piešimo mokykloje mokėsi dailės pagrindų, bet, stokodamas lėšų, mokykla metė.

1867–1869 m. dirbo privačioje raštinėje. 1869 m. įsidarbino Sankt Peterburgo viešojoje bibliotekoje ir ten sėkmingai dirbo iki 1918 m. Tada, gavęs pensiją, išvyko į Penzos gubernijos Bašmakovo miestelį, kuriame gyveno iki mirties.
Parengė „Lietuvos geografijos, etnografijos ir statistikos bibliografinės medžiagos rinkinį“ su priedu „Lietuviškų ir senųjų prūsų knygų, išleistų 1533–1891 metais sąrašas“ („Список литовских и древнепрусских книг“, 1891 m., papildytas leidimas 1904 m.). Sudarė šių veikalų 2 papildomas dalis, kurios apėmė apie 3200 lietuviškų leidinių (1903–1918) ir 1904–1917 m. lietuviškų knygų rodyklę (abi dalys nespausdintos).

Parengė lietuvių bibliografijos darbų, 1893 m. – Simono Daukanto raštų, 1894 m. – lietuviškos periodikos, 1895 m. – lietuviškų rankraščių bibliografijas.

Suregistravo apie 20 000 knygų, straipsnių, recenzijų.

Parašė darbų iš lietuvių etnografijos.
Išspausdino straipsnių apie senąją lietuvių raštiją („Aušra“, 1884), paliko jos raidos iki XVIII a. pabaigos rankraštį „Medžiaga lietuviškai literatūrai“, surinko duomenų Simono Stanevičiaus, Aleksandro Fromo-Gužučio biografijoms.

Į lietuvių kalbą išvertė Moljero, A. Čechovo, H. K. Anderseno grožinės literatūros kūrinių, praktinių knygelių.
Pasirašinėjo slapyvardžiais B. Žiemkentis, Žambinis, Dagilis, Juodulaitis, Mankiškių Sylė, B-s, S. B. ir kitais.
1900 m. įstojo į Rusijos geografų draugiją, nuo 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos narys.