Lietuvių publicistas, spaudos darbuotojas, poetas. Savamokslis. 

1896 m. bendradarbiavo „Ūkininke“ (slapyvardis J. Žingeidis). 1898 m., ieškodamas darbo, išvyko į Varšuvą. 1902 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje.
1902–1904 m. bendradarbiavo „Darbininkų balse“, 1902–1903 m. „Varpe“, 1903 m. „Naujienose“ (slapyvardis Mėmelė). Įsitraukė į revoliucinę veiklą. 1903 m. dalyvavo rengiant Gegužės 1-osios demonstraciją Vilniuje, buvo suimtas, 1904 m. teko pabėgti į Švediją, o 1905 m. emigravo į JAV.
JAV aktyviai dalyvavo darbininkų judėjime, vienas Amerikos lietuvių socialistų partijos organizatorių.

Išvertė į lietuvių kalbą „Marselietę“, „Varšavianką“, „Raudonąją vėliavą“ ir kitas revoliucines dainas. 1905 m. redagavo „Vienybę Lietuvninkų“, 1906–1916 m. satyrinį laikraštį „Dilgėlės“, 1907–1909 m. „Kova“, 1909–1912 m. leido knygų seriją „Žmonių knygynas“ (išėjo 7 numeriai). Nuo 1918 m. bolševikas, 1923–1924 m. redagavo jų laikraštį „Apšvietimas“.

1923 m. balandžio 28 d. Pitsburge buvo suimtas kartu su kitais 22 komunistais.
Daugelio eilėraščių knygų autorius. Mėgėjiško tipo eilėraščių rinkinyje „Pirmosios Gegužės balsai“ (1904) skelbė revoliucinės kovos būtinybę, kuriai turi būti paaukotas menas.

Parašė satyrinių vaizdelių rinkinį „Dilgėlių žiedai“ (1907), pjesių, gamtos mokslo populiarinimo knygelių. 1921 m. parengė JAV lietuvių proletarinių rašytojų kūrybos almanachą „Atžalos“.