Verslininkas energetikas. Gimė 1877 m. rugsėjo 9 d. Anykščiuose, mirė 1980 m. gegužės 30 d. Druskininkuose. Palaidotas Anykščių kapinėse prie žmonos. Kapą ženklina raudono granito skulptūrinis paminklas – gulinti atversta knyga su įrašais.

Tėvas – Jurgis Karvelis. Pusbrolis Balys Karvelis – aviakonstruktorius. Žmona Ona Zabielaitė-Karvelienė – dainininkė.

Savarankiškai mokėsi, Varšuvoje (Lenkija) rinko žinias apie vandens malūnų įrengimą. Kartu su Juozu Vilnoniu 1910 m. pastatė Anykščiuose Šventosios užtvanką ir įrengė vandens malūną, buvo jo administratorius.

Per Pirmąjį pasaulinį karą gyveno Sankt Peterburge (Rusija), iki 1917 m. dirbo Monetų rūmų pinigų kalykloje pinigų kalėju. Buvo 1917–1918 m. revoliucinių įvykių liudininkas.

1918 m. J. Karvelis grįžo į Anykščius, čia lapkričio 19 d. buvo išrinktas pirmojo Anykščių valsčiaus komiteto nariu.

J. Karvelis kartu su kitais Anykščių verslininkais 1919 m. įkūrė „Anykščių elektros šviesos bendrovę“ ir sukomplektavo įrangą elektros energijai Anykščiuose gaminti.

1919–1940 m. J. Karvelis su kitais dalininkais valdė ir eksploatavo malūną ir elektrinę prie Šventosios upės užtvankos Anykščiuose, buvo jos vyriausiasis tvarkytojas, taip pat turėjo lentpjūvę ir milo vėlyklą.

Kaip įtakingas pramonininkas J. Karvelis nuo 1938 m. buvo Sąjungos ginkluotosioms pajėgoms remti Anykščių skyriaus valdybos narys, 1940 m. išrinktas Lietuvos verslininkų sąjungos Anykščių skyriaus valdybos nariu.

1940 m. malūnas ir elektrinė buvo nacionalizuoti, J. Karvelis buvo paskirtas ir dirbo įmonės direktoriumi.

Po Antrojo pasaulinio karo J. Karvelis gyveno Vilniuje, 1972–1980 m. praleido senatvę pas gydytoją Juzefą Gailiūtę Druskininkuose.