Botanikas fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius. 
Gimė Plotkuose, kur per Pirmąjį pasaulinį karą buvo pasitraukę jo tėvai. Vyriausias 3 brolių ir 5 seserų šeimoje. 1920 m. šeima sugrįžo į Duogių km. (dab. Zarasų raj.), baigė Raudinės pradinę mokyklą, Zarasų Kazimiero Būgos aukštesniąją komercijos mokyklą. 1942 m. baigė Vilniaus universitetą. 1966 m. biologijos mokslų daktaras.
Dar būdamas IV kurso studentas, 1940 m. priimtas laborantu į Vilniaus universiteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedrą, kuriai vadovavo profesorius Jonas Dagys. Karo metu vokiečiams uždarius universitetą, dirbo augalų žinovu Švenčionių vaistažolių fabrike. 1944–1992 m. Vilniaus universiteto vyr. dėstytojas, nuo 1956 m. docentas, nuo 1971 m. profesorius. 1975–1989 m. Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vedėjas. 1945–1959 m. dėstė ir Vilniaus pedagoginiame institute. 1966–1970 m. vadovavo Lietuvos biochemikų draugijai.
Nustatė, kad B grupės vitaminai skatina augalų augimą, derėjimą, gerina derliaus kokybę, paankstina dekoratyvinių augalų žydėjimo laiką. Atrado medžiagų, kurios didina augalų atsparumą sieros dioksido priemaišai ore. Kartu su kitais patobulino kai kurių žemės ūkio augalų auginimo technologiją prie beicų, herbicidų ir fungicidų pridėdamas nedidelį kiekį vitamino B.
Veikalai: „Augalų mityba ir derlius“ (1961), „Mikrobiologinė technika“ (1970), „Gyvybė visatoje“ (1973), „Molekulės ir gyvybė“ (1977), „Mikroorganizmai ir žmogus“ (1990), „Augalų fiziologija“ (su kitais, 1974, 2 leid. 1991), „Mikrobiologija su virusologijos pagrindais“ (su kitais, 1987).