Reformacijos veikėjas. Po studijų Krokuvos akademijoje nuo 1558 m. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios katekistas, nuo 1560 m. Mikalojaus Radvilos Juodojo ir Jono Kiškos dvarų Klecke, Nesvyžiuje, Chouchloje, Zaslavlyje, Loske pamokslininkas. Nuo XVI a. septintojo dešimtmečio pradžios vienas žymiausių Lietuvos brolių (arijonų) ideologų. Skelbė protestantizmo idėjas Baltarusijoje.
Išvertė ir išleido lenkų kalba Bibliją (vadinama „Nesvyžiaus Biblija“; NT – 1570, 1574, 1589?, ST – 1572).
Rašė lenkų, lotynų, baltarusių kalbomis. Už veikaluose reikštas radikalias antitrinitorių teologines pažiūras 1584 m. pašalintas iš arijonų bendruomenės.
Svarbiausi veikalai: „Apie nuodėmingo žmogaus išteisinimą prieš Dievą“ (1562), „Dėl Simlerio argumento…“ (1575), „Apie svarbiausius krikščionių tikėjimo teiginius“ (1576, lietuvių k. fragmentas 1988), „Apie kalaviją vartojančiojo pareigas“ (1583).