1937 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1937–1938 m. mokėsi Karo mokykloje Kaune, 1938–1939 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1939–1940 m. Romos universiteto Teisės fakultete, 1940–1944 m. Vytauto Didžiojo universiteto Architektūros fakultete. 1965 m. architektūros mokslų daktaras.
1944–1947 m. Šiaulių miesto vyriausiasis architektas. Nuo 1947 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 1951–1961 m. Architektūros kompozicijos ir projektavimo katedros vedėjas, 1966 m. profesorius.
Parengė Šiaulių miesto bendrąjį (buv. generalinis) planą (1946), Šiaulių dramos teatro atstatymo (1946) ir gimnazijos Šiauliuose rekonstrukcijos (su B. Barzdžiuku, 1947), Raudonojo Kryžiaus ligoninės Vilniuje rekonstrukcijos ir naujų korpusų projektus; vadovavo Vilniaus Aukštutinės pilies vakarinio bokšto restauravimui (1948–1949).
Suprojektavo V. Grybo paminklo Jurbarke (1970, skulpt. V. Pleškūnas), skulptūros „Taika“ Tauragėje (1987, skulpt. L. ir G. Žukliai) architektūrines dalis.
Parašė monografijų ir studijų: „Architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius“ (1954), „Lietuvos klasicizmo architektūros kūrėjas“ (1965), „Estetiška darbo aplinka“ (1964), „Tarybų Lietuvos architektūra“, „Kokybė ir grožis“ (abi 1971, rusų k.), „Vilniaus pilis“ (1977), „Verkių rūmai“ (1982), „Architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas“ (1990 rusų k., lietuvių k. 1998), „Architektūros meno ir mokslo studijos Vilniuje“ (1993).