Baigė Tverų gimnaziją. 1946 m. įstojo į Kauno universitetą studijuoti archeologiją, 1947–1951 m. tęsė etnologijos studijas Vilniaus universitete. 1952 m. įstojo į Istorijos instituto etnografijos specialybės neakivaizdinę aspirantūrą, 1953 m. perėjo į TSRS mokslų akademijos Etnografijos instituto Maskvoje neakivaizdinę aspirantūrą. 1956 m. apgynė disertaciją „Dabartiniai lietuvių gyvenamieji namai“, istorijos mokslų kandidatas.
Nuo 1951 m. dirbo Vilniaus universiteto Archeologijos ir etnologijos katedroje vyresniuoju laborantu ir dėstė istoriją Vilniaus žemės ūkio technikume. 1953–1982 m. Istorijos instituto Archeologijos ir etnografijos sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, nuo 1961 m. vyresnysis mokslinis bendradarbis.
Pagrindinė tyrinėjimų sritis – Lietuvos kaimo gyvenviečių ir pastatų raida. Visą mokslinio darbo trisdešimtmetį paskyrė tradicinės ir modernios architektūros tyrimams. Paskelbė kelias monografijas, dešimtis straipsnių. Parengė medžiagą ir sudarė „Pabaltijo istorijos ir etnografijos atlaso“ architektūrai skirtą dalį.
Veikalai: „Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos“ (monografija, 1971), „Lietuvos socialistinio kaimo gyvenviečių formavimasis (1952–1978 m.)“ (monografija, 1980), „Sodybos naujosiose Suvalkijos kaimo gyvenvietėse“ (studija, 1981), „Naujosios žemaičių sodybos“ (studija, 1985), „Lietuvių etnografijos bruožai“ (studija, 1964), „Panemunių dzūkai“ (1974, vienas autorių).