Teatro režisierius, pedagogas, teatro teoretikas. Gimė 1892 m. sausio 26 d. Šalnynėje (Šakių r.), mirė 1968 m. balandžio 5 d. Kaune.

1909 m. dalyvavo draugijos „Daina" aktorių būrelio Kaune veikloje. 1916 m. Maskvoje baigė teatro studiją prie V. Komissarževskajos teatro. 1916–1917 m. dalyvavo Maskvos lietuvių dramos artistų bendrovės veikloje. 1918 m. grįžo į Kauną, 1919 m. įkūrė Tautos teatrą, jam vadovavo. 1919–1924 m. vadovavo prie teatro įsteigtai vaidybos mokyklai. 

1920–1925 m. satyros teatro „Vilkolakis" vienas vadovų, režisierius. 

1926–1928 m. Valstybės teatro Kaune direktorius, 1934–1944 m. režisierius, dėstė teatro Vaidybos mokykloje.

1929–1934 m. vadovavo Valstybės radiofonui. 1945–1947 m. Kauno dramos teatro meno vadovas ir režisierius, prie teatro veikusios Vaidybos studijos meno vadovas. 

A. Sutkus apdovanotas LDK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1930 m.)

Teatro režisierius mirė 1968 m. balandžio 5 d. Kaune.

Svarbesni spektakliai: Žemaitės ir G. Petkevičaitės-Bitės „Litvomanai" (1919 m.), M. Petrausko opera „Birutė" (1919 m.), Vydūno „Žvaigždžių takai" (1923 m.) ir „Vaidilutė" (1928 m.), V. Krėvės „Šarūnas" (1924 m.), Ch. Dickenso „Kalėdų giesmė" (1927 m.), K. Inčiūros „Vincas Kudirka" (1934 m.) ir „Gimtoji žemė" (1936 m.), F. Schillerio „Vilhelmas Telis" (1935 m.) ir kt. 

Nacionalinio teatro atsinaujinimo šaltiniu A. Sutkus laikė romantizmą ir simbolizmą. Teatro „Vilkolakis" spektakliuose naudojo šaržo, parodijos, grotesko, politinės satyros elementus, improvizaciją.