1955–1960 m. studijavo keramiką LSSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Diplominiam darbui „Židinys“ vadovavo prof. Jonas Mikėnas. Vyras Vytautas Brėdikis – žymus Lietuvos architektas.

1960–1972 m. dirbo Lietuvos dailės muziejuje moksline bendradarbe, nuo 1975 m. Dailės instituto metodinio skyriaus vedėja, dėstė šio instituto Meno istorijos ir teorijos Dizaino, Architektūros ir inžinierinių disciplinų bei Kostiumo dizaino katedrose, VDA Tarybos mokslinė sekretorė, žurnalo „Dailė“ redkolegijos narė.

Nuo 1962 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Nuo 1960 m. dalyvavo respublikinėse ir sąjunginėse taikomosios dailės parodose. 

Kūrė buitinės ir dekoratyvinės keramikos dirbinius. Sukūrė žiestų servizų, vazų, keramikos pano Vilniaus kavinei „Neringa“ (1960), Palangos kavinei „Vasara“ (1964), Radviliškio kavinei „Žara“ (1972), dekoratyvines sieneles Maskvos Gnesinų pedagoginiam muzikos institutui (1975). Kūrybai įtaką darė skandinavų modernistinė keramika. Keramikos darbai santūrių formų, saikingai dekoruoti, rupios faktūros. 

Dizainu domėjosi Suomijoje, lankėsi Paryžiaus, Londono, Budapešto, Prahos, Rygos dailės mokyklose, skaitė pranešimus konferencijose Amsterdame ir Taline, parengė studentų darbų parodas Prahoje ir Tbilisyje. Parašė vadovėlį „Dizaino raida: nuo Morriso iki Morrisono“ (2008), parengė leidinius „Taikomoji dekoratyvinė dailė“ (1980), „Dėstytojas – humanistas Ipolitas Cieška“ (2010), parodų katalogų, televizijos laidų apie taikomąją dailę, buvo leidinio „XX a. lietuvių dailės istorija, t. III: Lietuvių tarybinė dailė: 1940–1960“ (1990) bendraautorė, aktyvi dailės kritikė.

Kūrinių yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Lietuvių.