Mokytojas, visuomenininkas. 1912–1914 m. mokėsi Palangos gimnazijoje, kur baigė dvi klases. 1918 m. išlaikė egzaminus į trečią Telšių gimnazijos klasę. Mokyklą baigė 1923 m. Studijavo istoriją Kauno Vytauto Didžiojo universitete (baigė 1929 m.). Nuo 1925-05-07 iki 1926-10-11 dirbo „Lietuvos ūkio" redakcijoje sekretoriumi, vėliau buvo Kražių „Žiburio" gimnazijos mokytojas, 1927–1931 m. – Švėkšnos „Saulės" progimnazijos direktorius, Suvalkų Kalvarijos vidurinės mokyklos direktorius, 1932-12-01–1935-08-01 – Sedos vidurinės mokyklos direktorius, nuo 1935-08-01 – vyr. mokytojas Skuodo progimnazijoje, 1938–1940-12-06 – Žagarės nepilnos vidurinės mokyklos mokytojas. 

Studijuodamas aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą, dalyvavo studentų blaivybės judėjime. Priklausė ateitininkų organizacijai. Organizavo žemaičių ateitininkų konferencijas Telšių, Mažeikių, Plungės, Kretingos, Skuodo rajonuose. Vėliau įsijungė į skautų veiklą. 1930 m. Švėkšnoje įkūrė skautų skyrių. Šį judėjimą propagavo ir Sedos vidurinėje mokykloje. Pažymint Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių jubiliejų, buvo išrinktas Švėkšnos komiteto skyriaus pirmininku. Rūpinosi istorijos mokytojų konferencijos surengimu Palangoje. Propagavo blaivybę, už savo pinigus paruošė ir išleido 32 puslapių knygelę apie S. Daukantą „Vargo pelė", bendradarbiavo spaudoje, rūpinosi paminklo S. Daukantui pastatymu Papilėje. 1933-12-10 Sedos mokykloje surengė miesto ir apylinkės piliečio teismą dėl Vilniui vaduoti sąjungos.

1941 m. bolševikai jį suėmė ir įkalino. Prasidėjus karui, iš kalėjimo pabėgo, tačiau pakeliui į namus buvo nušautas sovietų karių.