Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas. 1843 m. baigęs Vilniaus kunigų seminariją kunigavo įvairiose parapijose. Per 1863 m. sukilimą 9 mėn. rusų valdžios kalintas. 1879 m. išvyko pas brolį į Kazanę, rūpindamasis surinktų dainų spausdinimu, ten ir mirė. 1990 m. perlaidotas Veliuonoje.

Alsėdžių, Pušaloto, Veliuonos, Vilkijos apylinkėse užrašė apie 7000 dainų ir apie 2000 melodijų, aprašė veliuoniškių ir pušalotiečių vestuvių apeigas. Svarbiausius užrašymus paskelbė knygose. 1863 m. išleido elementorių „Abecela“. Apie 1875 m. parašė latvių-lietuvių-lenkų žodyną (apie 6000 žodžių, neišspausdintas). 1900 m. išleistas jo surinktų lietuvių liaudies dainų melodijų rinkinys.

Antanas Juška įtvirtino tautosakos rinkimo ir publikavimo principus (tekstų autentiškumas, pateikėjų metrikos), jo tautosakiniai darbai turėjo įtakos XIX a. lietuvių literatūros plėtotei.