Kunigas, spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas, lietuvių liturginės terminijos kūrėjas, poetas. Gimė 1873 m. vasario 3 d. Giniūnuose (Klebiškio vls., dab. Prienų r.), mirė 1952 m. rugpjūčio 15 d. Vladimire.

Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. 1897 m. baigęs Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, įšventintas kunigu.

1897–1902 m. vyskupo Antano Baranausko kapelionas. 1902–1910 m. Seinų kunigų seminarijos profesorius, dėstė homiletiką, lietuvių kalbą. Kartu su kolegomis 1906 m. Seinuose įsteigė spaustuvę „Laukaitis, Dvaranauskas, Narijauskas ir Bendrovė“, kuri leido savaitraštį „Žiburys“ su priedais „Artojas“, „Šaltinėlis“, „Vainikėlis“, „Vainikas“ ir „Kvieslys“. 1906 m. įsteigė ir iki 1907 m. redagavo periodinį leidinį „Šaltinis“. 1905 m. vienas Šv. Kazimiero draugijos knygoms leisti steigėjų. Aktyvus lietuvių liturginės terminijos normintojas. 1909 m. Seinuose surengė pirmąjį lituanistų suvažiavimą. 1910–1912 m. Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas. 1912–1917 m. Rusijos Valstybės Dūmos atstovas. Pagarsėjo 1913 m. birželio 18 d. pareiškimu, giriančiu lietuvių kunigus už talkinimą 1905 m. revoliucinių įvykių malšintojams. Per Pirmąjį pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją.

1917 m. Lietuvių tautos katalikų sąjungos įkūrėjas. 1917 m. kovo–balandžio mėn. Lietuvių tautos tarybos ir Laikinojo Lietuvos valdymo komiteto narys. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Seinų, vėliau, iki 1930 m. gruodžio mėn. Vilkaviškio kurijos kancleris ir oficiolas. 1930–1940 m. Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios klebonas. 1936–1940 m. Ketvirtojo Seimo atstovas. SSRS okupavus Lietuvą 1947 m. gegužės 26 d. suimtas, 1947 m. rugsėjo 13 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas kalėti, išvežtas į Vladimiro kalėjimą.

Buvo aktyvus katalikų spaudos bendradarbis. 1935 m. paskelbė atsiminimus apie vyskupą A. Baranauską. Rašė eiles, jas vertė. Kūrybą skelbė „Šaltinyje“.

Veikalai: „Mažasis katekizmas“ (2 leid. 1907), „Šventosios mišios“ (1910).