Tapytoja, skulptorė. Gimė 1883 m. rugsėjo 29 d. Kontkų palivarke (Vilniaus gub.), mirė 1963 m. rugsėjo 22 d. Ščecine.

Nuo 1901 m. mokėsi A. Štiglico techninio piešimo mokykloje Sankt Peterburge. 1908 m. baigė pedagogikos licėjų Vilniuje. 1930–1933 m. tobulinosi Romos dailės akademijoje. XX a. 3–4 deš. dėstė E. Orzeszkowos ir J. Lelewelio gimnazijose Vilniuje. Po II pasaulinio karo gyveno Poznanėje ir Szczecine.

Nuo 1909 m. dalyvavo dailės parodose; individualios Kaune (1925, 1936), Szcecine (1959, 1962). Tapė aliejumi ir akvarele portretus, peizažus, natiurmortus, religinio, buitinio ir animalistinio žanro paveikslus. Kūriniams būdinga reali forma, plenerinės ir koloristinės tapybos principai. 4 dešimtmetyje kūryboje sustiprėjo akademizmo tendencijos.

Žymesni kūriniai: „Autoportretas“ (1913), „Motinos portretas“ (1920), ciklai Romos (1930), Vilniaus (1934) ir Ukmergės (1938) motyvais. Kiti kūriniai (nedatuoti): „Trakų ežeras“, „Lietuviški kapeliai“, „Aguonos“, „Vaidilutės priėmimas“, „Gediminas“, „Verpėja“, „Piemenukas“, „Senelės laimė“, „Triušiai“. Po II pasaulinio karo kūrė skulptūras.