Skulptorius. Gimė 1947 m. gegužės 7 d. Panevėžyje, mirė 2012 m. rugpjūčio 14 d. Vilniuje; palaidotas Antakalnio kapinėse.
Lidos Kuzmienės vyras.
1966 m. baigė Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą (dabar Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla). 1966–1973 m. studijavo skulptūrą Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
1972–1973 m. ČMM mokytojas, 1973–1976 m. dėstė piešimą LDI, 2000–2001 m. – skulptūrą VDA.
Nuo 1976 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1987 m.). Apdovanotas LSSR respublikine premija (1982 m.), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1996 m., 2012 m.), LDK Gedimino ordino komandoro kryžiumi (1997 m.).
Kūrė iš akmens, medžio, metalo, dažnai derino kelias medžiagas, naudojo polichromiją. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų, mažųjų formų skulptūrų („Šeima“ 1976 m., „Pasilenkusi moteris“ 1979 m., „Žemė“ 1983 m., „Debesis“ 1987 m.), skulptūrinių portretų (prof. Vytautas Sirvydis, 1980 m.), antkapinių paminklų, memorialų, medalių. Kūriniams būdinga stilizuotos subtilios formos, ekspresyvūs, ištęstų proporcijų siluetai, glotnūs, preciziškai apdoroti paviršiai.
Nuo 1974 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Maskva, Rostokas, Zalcburgas, Bona), individuali paroda surengta Vilniuje 1996 m.
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, A. Tretjakovo galerija Maskvoje, Olimpinis sporto muziejus Lozanoje, kiti užsienio šalių muziejai.