Johanas Hiksa gimė 1859 m. sausio 25 d. (vasario 6 d.) Verkiuose čeko Johano Hiksos (1819–1890) ir prancūzės Marijos Magdalenos Bullman (1825–1893) šeimoje. J. Hiksos tėvai į Verkius atvyko Verkių dvarininko kunigaikščio Peterio Vitgenšteino pakvietimu. Fotografo tėvas tarnavo Verkiuose miškų urėdu. Be Johano, šeimoje augo dar vienas sūnus Františekas (1854–1908), vėliau Verkių dvare dirbęs buhalteriu-kasininku.

Nėra tikslių duomenų, kur jaunesnysis J. Hiksa išmoko fotografo amato, bet Verkiuose turėjo savo fotoateljė, fotografavo dvarą, jo gyventojus, kelionėse su kunigaikščių šeima – Europos miestus. J. Hiksos fotografinį palikimą sudaro albumai su Vilniaus, daugiausiai Verkių priemiesčio, vaizdais, Europos miestų fotografijomis, Hiksų šeimos portretais.

Kunigaikščių Vitgenšteinų J. Hiksa buvo labai mylimas ir gerbiamas, o po kunigaikščio Peterio Vitgenšteino mirties, 1887 m. dvarą paveldėjus jo seseriai Marijai Vitgenšein-Gogenlojė-Šilingsfiurst, jis net buvo paskirtas Verkių dvaro valdytoju.

Apie 1888 m. J. Hiksa vedė Liudviką Gricevičiūtę-Hiksienę. Šeima susilaukė 7 vaikų: Janinos, Marijos, Liudviko, Vladimiro, Petro, Kazimiero ir Vaclovo.

1897 m., mirus kunigaikštienei, jos vyras Chlodvigas Gogenlohė-Šilingfiurstas netrukus ėmė ruošti Verkių dvarą pardavimui. 1899 m. J. Hiksa išvyko į Jarošiną tarnauti kunigaikščiui Hugo Radolinskiui, o jo brolis F. Hiksa persikėlė gyventi į Šiaulius. Jarošine J. Hiksa nepritapo ir 1900 m. su šeima apsigyveno Šiauliuose. 

Netrukus broliai Hiksos, Vladimiras ir Dmitrijus Zubovai bei Aleksandrijos dvaro savininkas Janavičius sudarė bendrovę ir Gubernijoje įsteigė žemės ūkio padargų fabriką. J. Hiksa dirbo fabriko direktoriumi, o gamyklai bankrutavus, nusipirko žemės sklypą ir įsikūrė Dukurnių dvare (apie 300 ha), Šaukėnų parapijoje. Gyvenimo provincijoje metais jis ūkininkavo, lankė savo suaugusius ir šeimas sukūrusius vaikus, dar šiek tiek fotografavo. J. Hiksa mirė būdamas 75-erių metų amžiaus, 1934 m. vasario 13 d., palaidotas Kužiuose, Šiaulių rajone.

J. Hiksai dirbant pas kunigaikščius Vitgenšteinus, Verkių dvaras buvo vienas ryškiausių kultūros centrų Vilniuje. Etiketas, meno kolekcijos, koncertai ir teatriniai renginiai, medžioklės ir kitos pramogos traukė vietinę aukštuomenę ir formavo elitinio dvaro įvaizdį. Pasak fotografijos istorikės Margaritos Matulytės, J. Hiksos aktyvaus fotografavimo laikotarpis sutampa su impresionizmo apraiškų mene atsiradimu ir, spėjama, kad tai veikė jo kūrybą. Ištisus metus kaip dvaro fotografas kunigaikščius lydėjęs po pagrindinius Europos kultūros židinius, J. Hiksa greičiausiai buvo matęs pirmuosius impresionistinius darbus. Nuo 1876 m. J. Hiksa Vakaruose lankėsi reguliariai, o daugelio jo viešnagių laikas sutampa su kai kurių Paryžiuje veikusių impresionistų parodų laiku.Tikėtina, kad J. Hiksa buvo pažįstamas ir su kai kuriais žymiais to meto Vakarų fotografais.