Kunigas, pranciškonas (1927). Baigęs Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją (įšventintas 1907 m.) buvo Žemaičių vyskupijos įvairių parapijų klebonas ir vikaras. Troškūnuose restauravo bažnyčią ir vienuolyną, pastatydino parapijos salę. Jo rūpesčiu 1932–1935 m. Kretingoje buvo pastatyta Šv. Antano kolegija (pranciškonų gimnazija), Lurdas, Šv. Antano rūmai (prieglauda išeivijos lietuviams). 1933–1936 m. ir 1939–1941 m. Lietuvos pranciškonų provincijolas ir Kretingos namų gvardijonas, 1939–1943 m. – generalinis delegatas Lietuvoje. Kretingoje įkūrė pranciškonų noviciatą, 1936–1939 m. buvo jo gvardijonas. SSRS okupavus Lietuvą padėjo emigruoti vienuoliams, rūpinosi partizanų sielovada, už tai už akių nuteistas mirties bausme. Iki 1954 slapstėsi, vėliau kunigavo Velžyje (Panevėžio r. sav.).