Manieristas.
Privačiai mokėsi juvelyrikos Florencijoje.
Kūrė Florencijoje, Romoje, Bolonijoje, Pizoje, Venecijoje, 1537 ir 1540–1545 m. Pranciškaus I kvietimu – Fontainebleau.
Sukūrė auksakalystės dirbinių (Pranciškaus I druskinė, 1543), reljefų (bareljefas „Fontainebleau nimfos“ 1544), statulų („Persėjas“ 1545–1554), portretinių biustų (Cosimo I de‘Medici, 1548), medalių, antspaudų.
Kūryboje sekė Rafaeliu, Michelangelo; vėliau išplėtojo savitą stilių, pasižymintį grakštumu, rafinuotumu, sudėtinga kompozicija, išdailintais siluetais, pailgintomis figūrų proporcijomis, puošniomis detalėmis, įvairios technikos derinimu viename kūrinyje.
Parašė traktatų apie auksakalystę ir skulptūrą. Ypač išgarsėjo autobiografija „Čelinio gyvenimas“ (1558–1562, lietuvių k. 1961), kurioje aprašė avantiūristinių nuotykių kupiną savo gyvenimą.