1916 m. baigė Maskvos medicinos institutą. 1919–1921 m. Šakių ligoninėje dirbo gydytoja, nuo 1924 m. Lietuvos universiteto vidaus ligų katedros dėstytoja.

A. Ambraziejūtė-Steponaitienė buvo aktyvi visuomenininkė: dalyvavo moterų šaulių veikloje, buvo studenčių šaulių „Živilės“ korporacijos filisterė, 1912–1913 m. „Aušrinės“ žurnalo redakcijos narė, bendradarbiavo laikraštyje „Viltis“, žurnale „Medicina“. Išleido populiarių knygučią apie mediciną.

Švenčiant Šaulių sąjungos dvidešimtmetį, A. Ambraziejūtė-Steponaitienė parašė jubiliejui skirtą knygelę „Moterys krašto sargyboje“. Tai 72 puslapių leidinys, kuris pasakoja apie prieškario Lietuvos moterų inteligenčių ugdyto moters idealo principus.

1935 m. Birutiečių draugija pavedė jai sudaryti įžymių Lietuvos moterų biografijų rinkinį, tačiau pradėtą darbą nutraukė 1940 metų politiniai įvykiai.

Po Antrojo pasaulinio karo A. Ambraziejūtė-Steponaitienė liko Lietuvoje: vadovavo Vidaus ligų skyriui Kauno antrojoje ligoninėje, aktyviai dalyvavo Gydytojų draugijoje, skaitė pranešimus, domėjosi medicinos naujienomis.

Bibliografija:

„Velykų Bobutė“ (apsakymėlių vaikams knygelė, 1927)

„Trys ūkininkai“ (apysaka, 1938)

„Pasakėčios“ (rankraštis, 1945-1977)