Rusų tapytojas, grafikas, dailės teoretikas. Abstrakcionizmo pradininkas. 1886–1892 m. studijavo teisę ir ekonomiką Maskvos universitete, 1897–1898 m. – dailę A. Ažbé's mokykloje. 1900 m. – Karališkojoje dailės akademijoje Miunchene (pas Franzą von Stucką). 1909 m. Miunchene įkūrė Naująją dailininkų asociaciją (su Alexei von Jawlensky), 1911 m. – grupuotę „Mėlynasis raitelis“ (su Franzu Marcu), 1911 m. leido almanachą „Mėlynasis raitelis“. 1918–1921 m. Laisvųjų meninių dirbtuvių, 1920 m. Maskvos universiteto, 1922–1933 m. Bauhauso profesorius. Nuo 1933 m. gyveno Paryžiuje. Ankstyvojoje kūryboje ryšku secesijos, fovizmo, rusų tautodailės įtaka. 1910 m. nuliejo pirmąją abstrakčią akvarelę. Paveikslams būdinga abstrakčių formų dinamika, dekoratyvumas, konstruktyvizmo, suprematizmo tendencijos. Kūriniai ekspresyvūs, vitališki, perteikiantys vidinius išgyvenimus, vėlyvieji – su biomorfinėmis, abstrakčiomis formomis, žaismingesni, lasivesnės kompozicijos. V. Kandinskis tapybai taikė muzikos komponavimo principus, siekė perteikti harmoniją, rėmėsi teosofijos idėjomis. Parašė dailės teorijos veikalus: „Meno dvasingumas“ (Das Geistige in der Kunst 1912), „Taškas ir linija plokštumoje“ (Punkt und Linie zur Fläche 1926), autobiografinių knygų, apsakymų pjesių.