Archeologas, muziejininkas. Gimė 1927 m. sausio 26 d. Keturakių kaime, Plungės rajone. Mirė 1977 m. rugpjūčio 23 d. Telšiuose. 1941–1945 m. mokėsi Plungės, vėliau Telšių gimnazijoje. Kurį laiką mokėsi kunigų seminarijoje. Palikęs seminariją dirbo mokytoju kaimo mokykloje, Telšių bibliotekoje. 1947 m. pradėjo dirbti Žemaičių muziejuje „Alka“. Iki 1948 m. dirbo fondų saugotoju. 1948–1969 m., 1971–1977 m. – moksliniu bendradarbiu. 1969–1970 m. – direktoriumi.
Nuo 1957 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos studijų nebaigė.
Dalyvavo archeologinėse ekspedicijose įvairiose Žemaitijos vietose, joms vadovavo, tyrinėjo archeologinius radinius, kapinynus, Žemaitijos istoriją. Svarbiausi tyrinėjimai: Gargždo lauko kapinynas Juodsodės kaime (Telšių raj.), Plinijos piliakalnis, I–II a. Vienragių kaimo pilkapiai (Plungės raj.), Maudžiorų kapinynas (Kelmės raj.) Akmenskinės kaimo kapinyną (Plungės raj.), Skėrių senkapis (Mažeikių raj.), Renavo piliakalnis (Mažeikių raj.), Paragaudžio kapinynas (Šilalės raj.), Kukių kapinynas (Mažeikių raj.), Zastaučių pilkapynas (Mažeikių raj.), Žaduvėnų pilkapiai (Telšių raj.) ir kt. Pats piešė radinius, darė brėžinius, planus, fotografuodavo. Archeologinių tyrinėjimų metu sukaupti radiniai pateko į muziejaus rinkinius.
Sukūrė „Alkos“ muziejaus ekspozicijas, Lazdynų Pelėdos ekspoziciją Paragiuose, Žemaitei skirtą ekspoziciją Bukantėje. Inicijavo Žemaičių krašto buities muziejaus kūrimą.
Pradėjo kaupti muziejaus mokslinį archyvą, kurį sudarė archeologinių tyrinėjimų ir kraštotyrinių ekspedicijų medžiaga, muziejininkų bei kraštotyrininkų moksliniai straipsniai, tyrinėjimų ataskaitos, aprašai, rankraščiai.
Važinėjo po kaimus ir rinko eksponatus muziejui, vedė ekskursijas po Žemaitiją,
Paskelbė 165 publikacijas archeologijos, istorijos, muziejininkystės temomis.
Parašė pažintinę knygutę „Telšių kraštotyros muziejus“ (1971).
2005 m. išleista V. Valatkos knyga „Žemaičių žemės tyrinėjimai“ (sudarė L. Valatkienė, D. Mukienė, A. Girininkas).