Prancūzų rašytojas. Gimė 1919 m. liepos 10 d. Tulūzoje, mirė 2009 m. gegužės 20 d.
Dirbo mokytoju, nuo 1950 m. buvo literatūrinio žurnalo „Europe“ redaktorius.
Romanuose „Ugnies namai“ (1927, liet. 1965), „Moteris ir upė“ (1952), „Alacho sodai“ (1960, liet. 1965), apsakymų rinkiniuose „Puodžiaus meilė“ (1957), „Pirėnų rapsodija“ (1963) vyrauja socialinė politinė problematika, ryšku mažojo žmogaus tema, lyriškumas.
Parašė apysakų vaikams ir jaunimui („Berliuretės upelio paslaptis“ 1957, liet. 1964, „Plunksnuotojo slibino nuotykiai“ 1961, liet. 1966), kriminalinių („Žudikui – Gonkūrų premija“ 1963, liet. 1969) ir istorinių („Tulūzos paslaptys“ 1967, „Neįtikėtinas Kristupo Kolumbo gyvenimas“ 1991, „Vantozo maištininkai“ 1998, „Didžiojo admirolo Dženg He gyvenimas ir kelionės“ (2000) romanų, eilėraščių, knygų apie V. Hugo.