1948–1956 m. Lietuvos mokslų akademijos Centrinės bibliotekos direktoriaus pavaduotojas.
1949 m. Vilniaus universitete baigė dailės istoriją.
Nuo 1949 m. dėstė Lietuvos dailės institute, 1950–1976 m. Meno istorijos katedros vedėjas; 1963 m. docentas.
Tyrinėjo senąją Lietuvos dailę ir architektūrą, XX a. Lietuvos dailę.
Parašė istorinį romaną „Bedalių aušra“ (1933), apsakymų, monografijas „Vincas Grybas“ (1959, 1975), „Jonas Mikėnas“ (1969), pirmąją Lietuvos architektūros ir dailės istoriją (d. l, 1987, penktas sk. K. Čerbulėno; d. 2, 1997, su N. Adomonyte), straipsnių apie Vilniaus universiteto architektūros ir dailės katedras, IX–XVI a. ir XIX a. 2 pusės lietuvių dailę. Sudarė albumus „Lietuvos TSR valstybinis dailės institutas“ (1960), „Taikomoji dekoratyvinė dailė“ (1965).
1967–1983 m. su kitais rengė tęstinį leidinį „Menotyra“.