Pedagogas, alpinistas, vienas Lietuvos alpinizmo pradininkų. Gimė 1926 m. birželio 3 d. Marijampolėje, žuvo 1959 m. rugpjūčio 2 d. Kaukaze.
1941 m. su šeima ištremtas į Sibirą.
1953 m. baigė Leningrado Lesgafto kūno kultūros institutą. Studijuodamas 1950 m. pirmą kartą apsilankė Kaukaze ir susižavėjo alpinizmu.
Nuo 1953 m. mokytojavo Frunzėje, Vilniuje, Joniškėlyje, Kaune.
Sportinio alpinizmo iniciatorius Lietuvoje, alpinizmo instruktorius. 1957 m. spalio 27 d. išrinktas pirmuoju Respublikinės alpinistų sekcijos prezidiumo pirmininku.
1957 m. Kaukaze įkopė į Dombai Ulgeno traversą (aukštis 4046 m), 1958 m. į Ulutau Cianą (4352 m) ir Ušbą (4710 m). 1958 m. jo iniciatyva surengta 1-oji Baltijos respublikų alpiniada Kaukaze.
Žuvo kopdamas į antrąją pagal aukštį Kaukazo Dychtau viršūnę (5205 m).
1959 m. jo vardu pavadinta bevardė viršūnė (4250 m, Terskej Alatau kalnagūbris, Tian Šanis), į kurią įkopė 9 alpinistų komanda, kurios sudėtyje buvo 3 lietuviai: Marija Melinskaitė, Kazimieras Monstvilas ir Paulius Normantas (alpinistas).