Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, 1894 m. baigė Kauno kunigų seminariją. 1894–1897 m. mokėsi Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, jos nebaigė dėl ligos. 1897 m. įšventintas kunigu.
1896–1898 m. Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios vikaras, mokyklos kapelionas. Už tikybos dėstymą lietuvių kalba Vilniaus generalgubernatorius atėmė teisę dėstyti mokyklose. 1898–1903 m. vikaras Kaune, 1903–1905 m. Rokiškio bažnyčios kunigas. Nuo 1906 m. Kauno katedros vikaras, kanauninkas.
1907–1919 m. redagavo žurnalą „Vienybė“. 1917–1930 m. Kauno kunigų seminarijos profesorius. Nuo 1922 m. dar ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto profesorius.
Paskelbė straipsnių leidiniuose „Tėvynės sargas“, „Dirva“, „Kryžius“, „Žvaigždė“, „Nedėldienio skaitymas“, „Šaltinis“, „Draugija“, „Ganytojas“ ir kt. Parašė Lietuvos istorijos vadovėlių mokykloms (1911, 1923, 1923, lenkų kalba – 1925). Į lietuvių kalbą išvertė S. Lagerlef „Legendos apie Kristų“ (1917).
Veikalai: „Trumpa Bažnyčios istorija“ (1906), „Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius“ (1923; pirmą kartą panaudojo Žemaičių vyskupijos archyvą), „Katalikų bažnyčia Lietuvoje“ (1926), „Šv. Kazimieras“ (1927), „Lietuvos Bažnyčios istorija“ (1929).