Vienas Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo (1769) vadų, bajoras. 
Baigęs Kražių kolegiją mokytojavo Joniškyje.
1769 m. rugpjūčio mėn. išrinktas į sukilėlių vadovybę, vadinamąją „Komandą“. Į Vilnių rašė skundus karališkajai komisijai, grasinamus laiškus dvarininkams, pasirašinėjo valstiečių pasus. Ieškojo ryšių su Baro konfederacijos (įst. 1768) atstovais.
Pirmą kartą suimtą S. Aleksandravičių sukilėliai išvadavo. Antrą kartą suimtas buvo teisiamas Kaune. 1770 m. rugsėjį Raseiniuose (čia į seimelį rinkdavosi Žemaitijos seniūnijos bajorai) nuteistas mirti. Tardomas gynė valstiečius, reikalavo gerinti jų sunkią padėtį ir teisti ekonomijos valdininkus.