Sovietinis veikėjas. Gimė 1909 m. kovo 28 d. Vilkaviškyje, mirė 1978 m. balandžio 26 d. Vilniuje.

1926 m. įsitraukė į antivalstybinę veiklą.

Nuo 1930 m. LKJS veikėjas, LKP narys.

1930–1931 m. LKJS CK narys.

Už antivalstybinę veiklą daugiau kaip 10 metų kalintas.

SSRS okupavus Lietuvą 1940–1941 m. NKVD darbuotojas Kėdainių, Zarasų apskrityse, 1944–1946 m. – Kėdainiuose.

1942–1944 m. tarnavo 16 lietuviškosios šaulių divizijos politikos skyriuje.

1946–1949 m. NKVD kariuomenės karinio tribunolo, 1949–1957 m. LSSR aukščiausiojo teismo narys.

1951 m. baigė Vilniaus universitetą.

1957–1973 m. Religijų reikalų tarybos prie SSRS MT įgaliotinis Lietuvos SSR.

Pasitelkęs LSSR valstybės saugumą ir teisėtvarkos institucijas persekiojo Katalikų bažnyčią, jos hierarchus (vysk. V. Sladkevičius ištremtas į Biržų r., J. Steponavičius – į Žagarę), kunigus, varžė Kauno kunigų seminarijos veiklą (buvo pašalintas rektorius, kai kurie dėstytojai, klierikai).

1950–1964 m. su kitais inspiravo religinių paminklų, šventų vietų niokojimą.

Parengta pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją (2011, t. 20, p. 404).