Pedagogas, muziejininkas, bibliotekininkas. Gimė 1890 m. sausio 24 d. Plepešiškėse (Utenos r.), mirė 1972 m. gegužės 26 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.

1908 m. išvyko į Sankt Peterburgą, 1916 m. įgijo pradinių mokyklų mokytojo teises, 1918–1921 m. studijavo Sankt Peterburgo pedagoginiame suaugusiųjų švietimo institute.

1921 m. grįžęs į Lietuvą iki 1922 m. mokytojavo Šaulių sąjungos pradžios mokykloje Kaune.

1921 m. vienas „Spaudos fondo“ organizatorių ir leidėjų.

1922 m. inicijavo Pedagoginio muziejaus (nuo 2010 Lietuvos švietimo istorijos muziejus) steigimą ir iki 1972 m. vadovavo, įrengė nuolatinę mokinių pagamintų priemonių parodą.

1925 m. Kauno V. Kudirkos bibliotekos-skaityklos steigėjas ir direktorius (iki 1941).

1940–1941 m. Kauno švietimo skyriaus vedėjas.

1944–1959 m. mokytojaavo Kaune ir vadovavo VPI Kauno konsultaciniam punktui.

1946 m. įsteigė ir iki 1958 m. vadovavo Kauno pedagoginiam kabinetui.

Nuo 1933 m. su kitais leido pedagoginį žurnalą „Mokykla ir visuomenė“.

Dalyvavo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos veikloje, 1936–1940 m. jos pirmininkas.

Bendradarbiavo leidiniuose „Bibliografijos žinios“, „Vaga“, „Mūsų žinynas“, paskelbė straipsnių bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimais.

Rengė spaudai „Spaudos fondo“ katalogus.

Parašė „Kaip augalai rinkti, gerbarai ir kolekcijos daryti“ (1929), „Kartono ir knygrišystės darbų vadovėlis“ (1926), „Gamtos rinkinių gaminimas“ (1927), „Gamtos metodikos pagrindai“ (1929), „Vaikų auklėjimas“ (1935) ir kt.