Aktorė, režisierė. Gimė 1908 m. spalio 19 d. Rygoje, mirė 1954 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje.

1929 m. baigusi Vilniaus mokytojų seminariją mokytojavo pradžios mokyklose. 1930 m. su kitais įkūrė Vilniaus lietuvių scenos mėgėjų kuopą (nuo 1936 m. Vilniaus lietuvių teatras, nuo 1939 m. Vilniaus skrajojantis „Vaidilos“ teatras). 1931–1944 m. šio teatro aktorė ir režisierė, 1941–1944 m. vadovavo teatro lėlių trupei, režisavo jos spektaklius. 1936 m. eksternu baigė Varšuvos teatro institutą.

1944–1948 m. Vilniaus lėlių teatro meno vadovė ir režisierė. 1949–1952 m. Kauno jaunojo žiūrovo teatro lėlių teatro trupės vadovė. 1948–1952 m. Meno reikalų valdybos prie LSSR MT Teatrų ir muzikos skyriaus viršininkė. 1952–1954 m. žurnalo „Tarybinė moteris“ redaktoriaus pavaduotoja.
Bendradarbiavo Vilniaus lietuvių spaudoje – leidiniuose „Vilniaus žodis“, „Varsnos“, „Versmė“. Paskelbė straipsnių teatro klausimais, eilėraščių, apsakymų.

Parašė pjeses: „Išmakė“ (su V. Čepulyte, pastatyta 1936 m., ji pati – ir režisierė; išleista 1937 m.); „Tarp lūšnų“ (su V. Čepulyte, pastatyta 1937 m., ji – ir režisierė); „Užauginai kovotojus“ (su V. Čepulyte, pastatyta 1939 m. vaidinimas vaikams); „Sigutė“ (vaidinimas vaikams, su V. Čepulyte, pastatyta 1943 m.); „Dzūkiukas“ (vaidinimas vaikams); „Kristina“ (drama). 

Kauno lėlių teatrui 1950 m. parengė Vinco Pietario apysakos „Lapės gyvenimas ir mirtis“ inscenizaciją.

Kūryboje vaizduojamas Vilniaus krašto lietuvių gyvenimas, siekiama aktyvinti jų tautinį ir kultūrinį sąmoningumą. Plačiausiai buvo statoma Tverečiaus tarme parašyta komedija „Išmakė“, kurioje keliamas inteligentų ir kaimiečių santykių klausimas, smerkiama sugedusi miesto moralė, aukštinamas kultūros įgijęs žmogus, be jokių materialinių sumetimų pasiaukojantis savo kraštui.