Rusų aktorius, režisierius, rašytojas. Gimė 1935 m. kovo 16 d. Sankt Peterburge.

1952–1955 m. mokėsi Leningrado universitete Teisės fakultete.

1959 m. baigė A. Ostrovskio teatro institutą Leningrade (aktoriaus meistriškumo specialybę).

1957–1978 m. vaidino Didžiajame M. Gorkio dramos teatre LEningrade.

Nuo 1979 m. teatro „Mossovet“, nuo 1984 m. Maskvos A. Čechovo dailės teatro (iki 1989 Maskvos M. Gorkio dailės teatras), nuo 1994 m. teatro „Šiuolaikinės pjesės mokykla“ (visi Maskvoje) aktorius ir režisierius.

1992 m. Maskvoje įkūrė Segejaus Jurskio artistų artelę.

Pastatė spektaklių Japonijos, Prancūzijos, kitų šalių teatruose.

Svarbesni teatro vaidmenys: Dživola (B. Brechto „Artūro Ui karjera“ 1962), Čackis (A. Gribojedovo „Vargas dėl proto“ 1963), Tuzenbachas (A. Čechovo „Trys seserys“ 1965), Henrikas IV (W. Shakespeare'o „Henrikas IV“ 1969, visų rež. G. Tovstongovas), Tesmanas (H. Ibseno „Heda Gabler“ 1983), Foma Opiskinas („Foma Opiskinas“ 1994, pagal F. Dostojevskio „Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai“), HEnrikas Fogleris („Po repeticijos“ 1996, pagal I. Bergmaną). Vaidyba intelektuali, ironiška, psichologiška.

Svarbiausi spektakliai: M. Bulgakovo „Moliere'as“ (1973, vaidino Moliere'ą), A. Sokolovos „Fariatjevo fantazijos“ (1976, vaidino Fariatjevą), S. Aliošino „Tema su variacijomis“ (1979, 1984, vaidino Igorį Michailovičių), A. Ostrovskio „Tiesa – gerai, bet laimė geriau“ (1980, vaidino Groznovą). Pastatė savo pjesių: „XXI amžiaus lošėjai“ (1992, pagal N. Gogolį, vaidino Glovą), „Provokacija“ (2000, paskelbė I. Vaciečio slapyvardžiu, vaidino Maestro). Režisūrai būdinga ryškus ansambliškumas, paradoksali sceninė forma. Svarbiausius kino vaidmenis sukūrė režisieriaus M. Šveicerio filmuose: Ostapas Benderis („Aukso veršis“ 1968, pagal I. Ilfą ir J. Petrovą), Improvizatorius („Mažosios tragedijos“ 1980, pagal A. Puškiną). Kiti vaidmenys: Keistuolis („Žmogus iš Niekur“ 1961, rež. E. Riazanovas), Vikniksoras („Škidos respublika“ 1966, pagal G. Belychą ir L. Pantelejevą, rež. G. Poloka), Gruzdevas („Susitikimo vietos pakeisti negalima“ 1979, rež. S. Govoruchinas). Sukūrė kino filmų („Černovas“ 1990, pagal savo apysaką, vaidino Černovą), TV spektaklių. Skaitė literatūros kūrinius (vadinamasis vieno aktoriaus teatras).

Parašė eilėraščių, apsakymų, apysakų, esė (kn. „Kas daro pauzę“ 1977, „Belaikiškumas“ 1989, „Gestas“ 1997, „Dėžės turinys“ 1999, „Bandymas galvoti“ 2003). 1994–1995, 1998, 2005 m. gastroliavo Lietuvoje.

Parengta pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją (2006, t. 9, p. 66–67).