• Century of Lithuania – in the exhibits of The Museum of Genocide Victims

        Century of Lithuania – in the exhibits of The Museum of Genocide Victims

      The Museum of Genocide Victims was founded in 1992 in the former building of the Lithuanian SSR State Security (NKVD-MGB- KGB), from where soviet security authorities lead the imprisonment and deportation of Lithuanian people, and implemented the public control in later years. The museum is interesting not only by the unique history of the building, but also by the collections kept here, that contain over 130 thousand exhibits.

      The largest part of the exhibits, that form the basis of museum collections, was found in 1991 in the premises of the former KGB building, when the soviet security agency left. The museum collections are constantly supplemented with the valuable exhibits that are donated and transferred by former partisans and their supporters, political prisoners and deportees, public organizations. The collections contain exhibits documenting the imprisonment of Lithuanian people in detention camps and exile, the armed resistance of Lithuanian partisans from 1944 to 1953, the unarmed anti-soviet resistance that began in the 6 decade as
      well as the period of National Revival.

      Various items made by the political prisoners (small boxes, prayer books, crosses, handicrafts, greetings cards, spoons) with the national symbols depicted in them (the tricolor flag of the independent Lithuanian state, the castle of the Lithuanian Grand Duke Gediminas, the coat of arms of the state - Vytis and others)
      expressed the pride in the history of their nation and the inexhaustible desire of people to survive and the hope of returning to their homeland.

      After the end of the Second World War, Lithuanian partisans were the first to rise to battle against the soviet occupants in order to restore Lithuania's independence. National attributes worn by the partisans- distinctive tabs with the symbol of Vilnius, the capital of independent Lithuania, the Iron Wolf (Geležinis vilkas), the Columns of Gediminas, and the double cross, symbolized the continuity of the independent state, and the rejection of the world-view imposed by the occupants. The underground press distributed by the partisans was a breath of Truth and Freedom for the people of Lithuania surrounded by the flow of false soviet propaganda.

      After the destruction by the soviet repressive structures of the armed Lithuanian partisan resistance, patriotic Lithuanians found another, peaceful forms of resistance against the occupants - they published and distributed the underground anti-soviet press (“Chronicle of the Catholic Church of Lithuania”, “Perspectives”, “Vytis”, etc.) demanded the freedom of religion, speech, press, resisted against the forced recruiting to the soviet army, against Russification, demanded the protection of the Lithuanian language and culture, etc.

      The bulk of the collections reflecting the activities of the soviet repressive structures consists of the documentary material (photo albums, tracking tools, confiscated prohibited books, printing machines and other equipment), which was found in 1992 at the premises of the KGB building - in the former museum
      “Chekist Glory”, the Operational technical department (OTO), the special library, the photo lab and the cabinets of KGB staff.

      The exhibits kept in the collections of the Museum of Genocide Victims are the material legacy to Lithuania from the generation of pre-war and post-war Lithuanian people that were proud and never gave up.

      The exhibition was prepared in the framework of the project „Centennial of Lithuania in the exhibits of Lithuanian museums”, which is supported by the Lithuanian Council for Culture and the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania. The project is dedicated to commemorate and celebrate the 100th anniversary of the Restoration of the Lithuanian state.

Objects of the exhibition

   
  • Rytų Lietuvos srities Algimanto apygardos štabo 1949 m. vasarą parengtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ženklų projektas

    Rytų Lietuvos srities Algimanto apygardos štabo 1949 m. vasarą parengtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ženklų projektas

    Projekte nupiešta dvylika partizanų pareigų, nuo laisvės kovotojo [geltonos spalvos] iki LLKS tarybos prezidiumo pirmininko [raudonos spalvos], žymėjimo ženklų. Lapo apačioje dešinėje - siūlomas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio [LLKS] nario ženklas.

    Siūlomas projektas patvirtintas Rytų Lietuvos srities vado Antano Slučkos-Šarūno (centre) - „LAV / Šiems projektams pritariu ir siūlau priimti. Šarūnas / kV / 49 06 29"; Algimanto apygardos vado Antano Starkaus-Montės (projekto apačioje, dešinėje) - „kV / Prašau kV priimti ir tarpininkauti tvirtinimui / Daumantas-Herkus / l.e.UVp“ „Kepurės ženklą (kokardą) siūlau neprikl. Lietuvos kariuomenės“, rezoliucijomis ir projekto rengėjos Neringos (spėjama, Joanos Railaitės-Slučkienės, kairėje) - „projektą paruošė Neringa / USŪKSkV“, parašu.

    Piešta akvareliniais dažais. Rezoliucijos ir parašas rašyti mėlynos spalvos rašalu.

  • Miniatiūrinis maldynėlis su dėkliuku

    Miniatiūrinis maldynėlis su dėkliuku

    Maldynėlis padarytas nežinomo politinio kalinio ir padovanotas lageryje kalinčiam kun. Vincentui Vėlavičiui.


    Maldynėlio viršelis vyšninės spalvos kolenkoras, kairiajame viršutiniame kampe, priklijuotas mažas tamsiai rudos spalvos kryžiukas.Viduje siūlais įrišta 2 priešlapiai ir 13 lapelių (vienas išplėštas).  10-je lapelių grafitiniu pieštuku surašytos aukojimo, atgailos ir kalinių maldos. 11-ajame lapelyje užrašyta data ir vieta:„1956-III-18/Mordovijoje".
    Maldynėlis laikytas drobiniame, margaspalvių dryžių audinio, iš medvilninių siūlų pinta virvute užtraukiamame maišelyje


     

  • Įrankių rinkinys „Knopka-63“, SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) skirtas sekimo priemonėms – „blakėms“ įmontuoti. XX a. II p.

    Įrankių rinkinys „Knopka-63“, SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) skirtas sekimo priemonėms – „blakėms“ įmontuoti. XX a. II p.

    Prietaisų rinkinys SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) pareigūnų buvo naudojamas slaptoms pasiklausymo priemonėms – „blakėms“ įmontuoti. Įrankių komplektą sudaro 43 įvairūs įrankiai ir jų dalys: replės, skalpeliai, plaktukas, mentelės, pincetai, žirklės, grąžtai, dildės, šepetėliai, liniuotė ir kt. Įrankiai sudėti į specialų lagaminėlį, ant lagaminėlio yra užrašytas numeris: „No. 719685“.

    Įrankių rinkinys pagamintas pagal specialius užsakymus.

  • Rašomoji mašinėlė „Olympia“, priklausiusi kunigui Juozui Zdebskiui

    Rašomoji mašinėlė „Olympia“, priklausiusi kunigui Juozui Zdebskiui

    Mechaninė, portatyvinė rašomoji mašinėlė. Korpusas plieninis, dažytas juoda spalva. Šriftas lotyniškas su pridėtais lietuviškais rašmenimis, kurių reikšmės ant klavišų priklijuotos skaidria gelsva izoliacine juosta.
    Futliaras medinis, sukaltas iš faneros plokščių ir aptrauktas juodos spalvos dirbtine oda. Sudarytas iš pagrindo, ant kurio statoma mašinėlė ir nuimamo dangčio, kurio vidus išklijuotas tamsiai žalios spalvos faktūriniu popieriumi. Futliaras ne originalus, o kitos – senesnės mašinėlės.

    Rašomąja mašinėle kun. Juozas Zdebskis naudojosi iki savo žūties – išspausdino ne vieną pareiškimą ir protesto dokumentą sovietų valdžios institucijoms dėl tikinčiųjų teisių suvaržymo, slėpė klebonijoje Rudaminoje.

    Po kun. J. Zdebskio žūties mašinėlę paslėpė ir išsaugojo A. K. Grinkevičius.

  • Šaukštas su išraižytu Jogailaičių kryžiumi

    Šaukštas su išraižytu Jogailaičių kryžiumi

    Galvutės centre (priekinėje pusėje) išraižytas Jogailaičių skydas su kryžiumi. Virš jo – tekanti saulė. Aplink šaukšto kraštus eina tekstas (spausdintinėmis raidėmis): „Lietuva tėvynė mūsų tu didvyrių žemė“. Antroje pusėje išraižyta širdis perverta strėlė, virš jos didžiosiomis raidėmis užrašyti žodžiai: „Amžiais už laisvę dės galvą lietuvis“.
    Kotelio galas užlenktas (kabinimui), ant jo išraižyta Gedimino pilis su plazdančia vėliava.
    Šaukštas 1952 m. liepos mėn. buvo paimtas iš Baškirijos ASSR Ufos mieste dislokuoto karinio dalinio Nr. 61900 eilinio Broniaus Nartauto ir perduotas MGB kontržvalgybos skyriui. Bylos metu nustatyta, kad Bronius Nartautas užrašus ant šaukšto išgraviravo pats, siekdamas skleisti savo antisovietinius nacionalistinius įsitikinimus. Teistas kartu su dar penkiais tarnybos draugais lietuviais. Iš pradžių, 1953 m., gavo 25 m., bet, peržiūrėjus bylą, 1955 m. jam skirti 8 m. lagerio. Kalėjo lageryje "Dalnyj" Ekibastuze, Karagandos r., Kazachijos SSR.
    Bronius Nartautas gimė 1931 m. dab. Širvintų r., Juknonių k., vargingų valstiečių šeimoje. Baigė 7 klases. Kariuomenėje tarnavo nuo 1951 m., suimtas 1952 m. gruodžio 19 d.

  • Medinė dėžutė laiškams saugoti

    Medinė dėžutė laiškams saugoti

    Dėžutės paviršius puoštas tautiniais ornamentais, sukomponuotais iš įvairiaspalvių džiovintų žolelių. Dangtelio centre - lauko gėlių ornamentas, aukščiau jo - data „1955“ ir dvi plazdančios Lietuvos trispalvės vėliavos. Ornamento apačioje, kampuose, įkomponuoti Gedimino stulpai.
    Vidinėje dangtelio dalyje, centre, ovalas, kuriame nupieštas Lietuviškos sodybos ir gamtos vaizdas.

    Dangtis dviem metaliniais vyriais pritvirtintas prie dėžutės, kurios vidus puoštas (apmuštas) gėlėtu flaneliniu audiniu. Dėžutė rakinama metaliniu rakteliu.

    Dirbinį pagamino  Ozerlago 230-osios  kolonos (Čiunos r., Ozerlagas, Irkutsko sr., Rusija) kalinys, buvęs Vyčio apygardos partizanas, Juozas Pikauskas. 1955 m. jis dėžutę padovanojo kaliniui Vladui Pupšiui, kuris dovaną parvežė namo į Šilutę.

     

  • Kalinio švarkas

    Kalinio švarkas

    Nedidele apykakle. Susegimas vienaeilis, užsegamas trijomis plastmasinėmis rudos spalvos sagomis (skersmuo - 2,1 cm). Trimis paviršinėmis kišenėmis (viena krūtinės dalyje, dvi – švarko apačioje).

    Švarkas vilkėtas Nepriklausomos Lietuvos diplomato, užsienio reikalų ministro, politinio kalinio, tremtinio Juozo Urbšio kalinimo ir tremties metu 1940–1956 m., vėliau,  kartu su kita apranga, atsivežtas į Lietuvą.

    Sovietmečiu paslėptas ir išsaugotas Juozo Urbšio dukterėčios Marijos Urbšytės


     

  • Kalinio puskojinės

    Kalinio puskojinės

    Padas sulopytas: ties pirštais – melsvos spalvos medvilninis lopas (skersmuo 8 cm); kulno dalyje du lopai: melsvos spalvos (skersmuo 7 cm) ir rusvos spalvos (skersmuo 4 cm); aukščiau kulno dalies skylė (skersmuo 3 cm) ir adymo žymė.

    Puskojinės dėvėtos Nepriklausomos Lietuvos diplomato, užsienio reikalų ministro, politinio kalinio, tremtinio Juozo Urbšio kalinimo ir tremties metu 1940–1956 m., vėliau, kartu su kita apranga, atsivežtos į Lietuvą.

    Sovietmečiu paslėptos ir išsaugotos Juozo Urbšio dukterėčios Marijos Urbšytės.

     

  • Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio [LLKS] partizano skiriamasis antsiuvas

    Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio [LLKS] partizano skiriamasis antsiuvas

    Rombo formos. Kartoninis pagrindas aptrauktas žalios spalvos audiniu. Ant pagrindo pritvirtintas dvigubas kryžius iš juodo veltinio, apvedžiotas raudona 0,3 mm pločio juostele.

     

    Lietuvos partizanų Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumas 1949 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino Partizano ženklo aprašymo ir jo dėvėjimo taisyklių projektą. Pagal šį projektą Lietuvos laisvės kovotojų antsiuvas turėjo būti žalios spalvos rombo formos, kurio centre įkomponuotas juodas, raudonais kraštais Vyčio kryžius.

    Šiuos antsiuvus privalėjo nešioti visi Lietuvos partizanai ant uniformio švarko kairiosios rankovės, tarp peties ir alkūnės.

     

     

  • Šiaurės Rytų Lietuvos srities Vytauto apygardos partizano skiriamasis antsiuvas

    Šiaurės Rytų Lietuvos srities Vytauto apygardos partizano skiriamasis antsiuvas

    Skydo formos. Pagrindas kartonas, aptrauktas vyšninės spalvos šilkiniu audiniu. Pakraščiu eina  smulkiai taškuota 1 cm juostelė, kurios taškeliai ir kraštai – geltonos spalvos. Per ženklą skersai eina Lietuvos trispalvės vėliavos spalvų juostelė

  • Pietų Lietuvos srities Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizano skiriamasis antsiuvas

    Pietų Lietuvos srities Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizano skiriamasis antsiuvas

    Trikampio formos. Pagrindas kartoninis, aptrauktas Lietuvos trispalvės vėliavos spalvų (juostelės - 2 cm. pločio) siuviniu. Centre tamsiu siūlu išsiuvinėta raidė ,,K" [Kazimieraičio rinktinė].

  • Savadarbė trispalvių vėliavėlių girlianda (fragmentas)

    Savadarbė trispalvių vėliavėlių girlianda (fragmentas)

    Vėliavėlės pagamintos iš kreidinio popieriaus, nuspalvinto geltona, žalia ir raudona spalvomis. Viršutinis kraštas priklijuotas prie suktos virvelės. Apatinis kraštas – iškirpto trikampio formos. Iš viso prie virvutės pritvirtintos 4 vėliavėlės.

    Antanas Žukas ir Stasys Garnys 1948 m. spalio mėn. 29 d. Visasąjunginio Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (VLKJS) 30-mečio proga ant kinoteatro „Žvaigždė“ iškabino trispalvių vėliavėlių girliandą.

    Byla grupinė, iškelta šešiems vaikinams, kurie priklausė Mažeikių gimnazijoje 1948–1949 m. veikusiam Jaunųjų Lietuvos partizanų būreliui: Apolinarui Raslanui (g. 1932 m.), Vytautui Buivydui (g. 1931 m.), Algirdui Pilviniui (g. 1931 m.), Antanui Žukui (g. 1932 m.), Steponui Vorui (g. 1929 m.) ir Romualdui Makauskui (g. 1933 m.). Vaikinai platino atsišaukimo lapelius. Suimti 1949 m. birželio 4–6 d. Ypatingasis pasitarimas 1949 m. lapkričio 12 d. Raslaną, Buivydą, Žuką ir Vorą nuteisė 10 metų, Pilvinį – 7 metams, Makauską – 5 metams.

  • Displaying 1 results of 12
  • Number of entries per page:
  • Page: of: 3
Average (0 Votes)
The average rating is 0.0 stars out of 5.
No comments yet. Be the first.