Medinis žymeklis - brėžtuvas, XX a. pr.
Įrankis naudotas ruošiamų lentų storiui ir pločiui žymėti.
Virtual Exhibitions
-
-
Fragments of Lithuanian Sea Museum's Outdoor Exposition and Ethnographic Fisherman’s Farmstead
Lithuanian Sea Museum is a marine fauna and history study complex located in Kopgalis – a unique place of the Curonian Spit. The museum was opened in the restored 19th century Nerija Fort in 1979. Its central redoubt is transformed into the aquarium and exposition of the marine fauna, the casemates are used for the exhibition of the history of navigation, and the cannon grounds display the exposition of the old and modern anchors. There are outdoor pools for sea mammals and penguins built in the fort’s yard.
On the grounds used for the exposition of the old fishing vessels the largest exhibits of the museum – the vessels of the weight of several hundreds of tons - can be found. The ethnographic homesteads of the seaside fisherman introduce our visitors with the old traditions of the fishermen’s lifestyle. The dolphinarium was opened here in 1994. Today this modern and dynamic museum working on the basis of the most advantageous methods is one of the most visited museums in Lithuania. Its collections comprise about 80,000 exhibits. These include the preparations of the sea fauna and exhibits of geology, archaeology, ethnography, numismatics, cartography, naval engineering, writings, photo material, philately and philocarty. The museum has a special collection of live exhibits: sea mammals, birds and fish. There are about one thousand live exhibits in the museum.
Here we invite you to get acquainted with part of Lithuanian Sea Museums's complex – exhibits from the grounds of old fishing vessels and the Ethnographic Fisherman’s Farmstead exposition.
-
Objects of the exhibition
-
-
Kampainis, XX a. pr.
Sudedamas kampainis, naudotas stataus kampo nustatymui medžio apdirbimo darbuose.
Svarbus tuo, kad buvo žinomo laivadirbio Jono Gižo (1867—1940) įrankis. Jonas Gižas nuo 1895 m. gyveno Drevernoje. Statė Kuršių marių žvejams burvaltes, gamino kurėnų ir reizinių modelius. -
Oblius, XX a. pr.
Oblius naudotas lentoms obliuoti. Priklausė žinomam Drevernos laivadirbiui Jonui Gižui (1867—1940), stačiusiam Kuršių nerijos ir pamario žvejų burvaltes.
-
Figūrinis oblius, XX a. pr.
Oblius buvo naudojamas briaunoms obliuoti. Priklausė žinomam Drevernos laivadirbiui Jonui Gižui (1867—1940), stačiusiam Kuršių nerijos ir pamario žvejų burvaltes.
Drevernos laivadirbys Jonas Gižas gimė 1867 m. Ventėje. Dailidės amato mokėsi pas įvairius meistrus. Apsigyvenęs Drevernoje statė, remontavo burvaltes Kuršių nerijos bei pamario žvejams. Per metus pastatydavo po kelias įvairaus tipo burvaltes. Yra pagaminęs keletą kurėnų bei reisinės modelių. Jonas Gižas ne tik vertėsi laivadirbyste, bet ir pats žvejojo. Mirė 1940 m., palaidotas senosiose Drevernos kapinėse. Akmeniniame jo antkapyje iškaltas kurėno atvaizdas.
-
Figūrinis oblius, XX a. pr.
Oblius buvo naudojamas grioveliams obliuoti. Priklausė žinomam Drevernos laivadirbiui Jonui Gižui (1867—1940), stačiusiam Kuršių nerijos ir pamario žvejų burvaltes.
-
Kaltas, XX a. pr.
Kaltas lenktais ašmenimis naudotas vinių lizdams iškalti jungiant briaunomis bortų lentas. Priklausė žinomam Drevernos laivadirbiui Jonui Gižui (1867—1940), stačiusiam Kuršių nerijos ir pamario žvejams burvaltes, gaminusiam jų modelius.
-
Smulkiadantis skersinis pjūklelis, XX a. pr.
Pjūklas naudotas tiksliai atpjauti medines dalis sunkiai prieinamose vietose. Priklausė žinomam Drevernos laivadirbiui Jonui Gižui (1867–1940), stačiusiam Kuršių nerijos ir pamario žvejų burvaltes.
-
Metalinis žymeklis - skriestuvas, XX a. pr.
Žymeklį sudaro lanksčia kniede sujungtos kojelės, viena - su žiedeliu gale, kita baigiasi iš dviejų pusių plonėjančia aštria briauna. Šiuo žymekliu lentoje būdavo pažymima vieta, kur reikėjo obliuoti ar pjauti. Įrankį naudojo laivadirbys Jonas Gižas.
-
Žymeklis (caikneris), XX a. pr.
Įrankis naudotas vertikaliai jungiamų lentų briaunai pažymėti. Priklausė žinomam Drevernos laivadirbiui Jonui Gižui (1867—1940), stačiusiam Kuršių nerijos ir pamario žvejų burvaltes.
-
Lentų veržtuvas, XX a. pr.
Šį įrankį laivadirbys Jonas Gižas naudojo, jungdamas lentas. Įstačius iš medžio padarytą rėmą, sraigtu būdavo sujungiamos, suveržiamos lentos.
-
Ūda, XX a. I p.
Šia ūda XX a. 3—4 dešimtmečiais žvejojo Šventosios žvejo Niklavo Vindigio tėvas. Ūdą sudaro medinė skilstė ir ilga 2 mm storio virvė prie kurios maždaug kas metras pririštos tokio pat storio 40 - 60 cm ilgio virvelės su kabliukais.
Ūdos – žvejybos priemonės, naudotos pajūrio ir pamario žvejų. Jomis mariose gaudyti unguriai, o jūroje - menkės, kartais plekšnės ir otai. Žvejai turėjo po 2-3 tūkstančius kabliukų. Ruošiantis žvejybai, ant kiekvieno kabliuko vėrė masalą – striktą, kuriam naudojo gabaliukais supjaustytas smulkias žuvytes (strimeles, tobius, bretlingius). Žvejybos metu pagrindinę virvę po vandeniu ištempdavo tarp plūdurų, o gijos su kabliukais ir masalu panirdavo dar giliau. Kiekvienas veiksmas pasirengiant ūdas, jas statant ir traukiant turėjo būti atliekamas iš eilės ir labai kruopščiai. Menkiausia klaida grėsė ūdos ar laimikio praradimu. Įgūdžių ir kruopštumo reikalavo ne tik pati žvejyba, bet ir ūdų priežiūra. -
Žibintas, XX a. I p.
Žibintas turėjo stiklines sustiprintas vielomis sieneles. Viena iš jų atsidarydavo. Viduje degė žvakė, kurią keisdavo pro dureles. Tokiais žibintais naudodavosi žvejyboje ir buityje. Rastas apleistoje sodyboje Aukštumalės pelkėje (Rusnės apylinkės).
Į žūklę žvejai dažniausiai išplaukdavo anksti ryte, dar su tamsa. Kartais jie žvejodavo ir nakties metu. Tamsoje žibintą uždegdavo tam, kad valtis iš toli matytųsi ir kad jos nekliudytų kitas didesnis laivas. Pasišviesti buvo reikalinga ir tvarkant tinklus.
 |  |  |  |