LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM 
Lithuanian Sea Museum is a marine fauna and history study complex located in Kopgalis – a unique place of the Curonian Spit. The museum was opened in the restored 19th century Nerija Fort in 1979. Its central redoubt is transformed into the aquarium and exposition of the marine fauna, the casemates are used for the exhibition of the history of navigation, and the cannon grounds display the exposition of the old and modern anchors. There are outdoor pools for sea mammals and penguins built in the fort’s yard.
On the grounds used for the exposition of the old fishing vessels the largest exhibits of the museum – the vessels of the weight of several hundreds of tons - can be found. The ethnographic homesteads of the seaside fisherman introduce our visitors with the old traditions of the fishermen’s lifestyle. The dolphinarium was opened here in 1994. Today this modern and dynamic museum working on the basis of the most advantageous methods is one of the most visited museums in Lithuania. Its collections comprise about 80,000 exhibits. These include the preparations of the sea fauna and exhibits of geology, archaeology, ethnography, numismatics, cartography, naval engineering, writings, photo material, philately and philocarty. The museum has a special collection of live exhibits: sea mammals, birds and fish. There are about one thousand live exhibits in the museum.
Here we invite you to get acquainted with part of Lithuanian Sea Museums's complex – exhibits from the grounds of old fishing vessels and the Ethnographic Fisherman’s Farmstead exposition.
Disko formos tinklo pasvaras. Moliniai tinklų pasvarai pradėti naudoti nuo XIV amžiaus. XX a. pradžioje, plintant fabrikuose pagamintiems tinklams, akmenų ir molinius pasvarus išstūmė tipiniai masinės gamybos metaliniai žiedo formos pasvarai.
Medinė lašo formos tinklo plūdė iš Preilos. Viename gale išgręžtos dvi 0,4 cm skersmens, o ties viduriu – 1,4 cm skersmens kiaurymė. Tokios plūdės buvo naudojamos nedidelio tinklo viršutinei daliai išlaikyti vandens paviršiuje. XX a. pradžioje plačiau imta naudoti kamštines plūdes. Dažnai ant tinklo plūdžių savininkas įrėždavo savo ženklą.
Šeiva buvo naudojama suplyšusiems tinklams tvarkyti. Tvarkymui naudojamas siūlas buvo pririšamas per išsikišimą vidinėje išpjovoje. Šeivą smailiuoju galu prakišant pro tinklo virvių akis buvo padaromas lopas. XX a. 6 dešimtmetyje medines namudines šeivas pakeitė masiškai gaminamos plastmasinės.
Ūdų kiocė – krepšys, naudotas žvejybai parengtoms ūdoms sudėti.. Parengta žvejybai su ūdomis kiocė buvo vadinama balde. Ūdos gijos su kabliukais viena po kitos buvo nuleidžiamos išorėje. Ant jų buvo smeigiamas masalas – strikis – žuvies gabalėliai. Taip tvarkingai parengta baldė buvo nešama į valtį. Ūdos gijos į vandenį iš baldės buvo leidžiamos viena po kitos iš eilės, norint išvengti galimo virvių persipynimo.
Pajūrio žvejo etnografinės sodybos priemenėje eksponuojamas tinklų ir ūdų pastatymo vietas žymėjęs plūduras, vadintas „stoderiu”. Tai plona kartis su vėliavėle viršuje bei užmauta kamštine plūde. Karties apačioje kabindavo svarmenį, kad ji vandenyje išliktų statmena. Kartais plūdė buvo dažoma baltai arba raudonai.
Pajūrio žvejo etnografinės sodybos gyvenamajame name, pastatytame pagal XIX a. pab.—XX a. pr. Šventosios apylinkių žvejų namų pavyzdį, muziejaus lankytojai gali apžiūrėti XX a. pradžios ilgaaulius batus, žvejo Jono Balčiaus įsigytus Palangoje iš prekeivio žydo.
Ilgus batus žvejyboje vėsiu metu avėdavo pajūrio ir pamario žvejai. Gausiai riebalais ištepta batų oda, braidant vandenyje, nepermirkdavo ir kojos nesušlapdavo.
 |  |  |  |