LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM 
In 1920-1933, a famous public figure, a writer, and a priest Juozas Tumas-Vaižgantas lived in the house by the Church of Assumption of Blessed Mary to Heaven (or Vytautas the Great Church), in Aleksoto Street,Kaunas, then the temporary capital of Lithuania. He was a colourful and active participant of Lithuanian national revival of the 19th-20th centuries, the most popular and restless pre-war highlander in Kaunas. Vaižgantas was a well-known publicist, educationist, literary historian, and a museologist. He amazed his contemporaries with a dazzling wit and wisdom, was loved by the youth for his lively and energetic spirit. He moved from Vilnius to Kaunas in 1920 when Antanas Smetona asked him to be the editor of the newspaper "Tauta". Juozas Tumas-Vaižgantas took the rector’s position at Vytautas the Great Church, taught history of the old Lithuanian literature at the University of Lithuania. His apartment was a place where Kaunas intelligentsia, artists, soldiers, priests, and other famous public figures would gather.
The house where now the museum is situated was built in 1901. It was the property of Kaunas citizens Stanislava Musteikienė and Petras Musteikis. In 1930, major repairs were carried out in the apartment – a third floor was added and all home comforts were installed. Before that, inhabitants had only electricity. Through the windows one may see the Church of Assumption of Blessed Mary to Heaven which is the oldest example of Early Gothic in Kaunas. For nearly twelve years, Vaižgantas was a rector there and took care of its restoration and repair. Juozas Tumas-Vaižgantas Memorial Apartment-Museum was established in 1997 as one of the branches of Maironis Lithuanian Literature Museum. The 4-room apartment now looks practically the same as it did when Juozas Tumas lived here. Iconographic material that Vaižgantas left was of a huge help – he had made a picture of each of his rooms which served well when authentically restoring the flat. Four rooms have been reconstructed – they are now furnished with original furniture, various stuff, and artworks that used to belong to Vaižgantas. The flat’s interior is decorated with photographs that reflect writer’s life.
Vaižganto sesers Marijonos anūkė Joana Nakutytė-Šernienė, gyvenusi Vaižganto namuose šešerius metus, yra sakiusi, kad servizą ji kartu su dėde pirko Kaune, Laisvės alėjos indų parduotuvėje. Iš šių indų Vaižgantas ir pats valgydavo, ir savo svečius vaišindavo.
J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.
Tuo metu, kai Vaižgantas gyveno šiame bute (Aleksoto g. 13, Kaunas), Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje zakristijos nebuvo. Todėl visi bažnyčios reikalai buvo tvarkomi Vaižganto buto užsakų kambaryje. Vaižgantas garsėjo kaip populiarus, žmonių mylimas kunigas (Kn.: Neužmirštamas Vaižgantas. Vilnius. 2009). Pasakojama, kad pas jį išpažinčių atlikti dažniausiai eidavo moterys ir klierikai, nes garsėjęs atlaidumu, išskirtine tolerancija. Užsakų kambaryje lankytojų niekuomet netrūkdavo. Duris praverdavo ir tie, kurie išdrįsdavo prašyti pinigų: žinojo, jog geraširdis dvasininkas juos skolindavo.
Šiame kambaryje Jūs galite pamatyti meniškai iš ąžuolo padarytą barokinio stiliaus darbo stalą. Jo autorius – garsus tarpukario Kauno baldžius Jonas Prapuolenis, mokėjęs suderinti funkcionalumą ir grožį, modernizmą ir tautinį meną.
J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.
P. P. Rubenso originalas saugomas Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje. Juozas Tumas turėjo tris vertingų kūrinių kopijas, kurias buvo padaręs Jonas Janulis: šią, šventąjį Pranciškų bei šventąjį Juozapą. 1920 metais, Vaižgantui tapus Vytauto Didžiojo bažnytėlės rektoriumi, jis pradėjo rūpintis atstatymo darbais bei remontu. Bažnyčios vidų dekoruoti buvo patikėta dailininkams Petrui Kalpokui, Pauliui Galaunei ir Jonui Januliui. Taigi – su Juozu Tumu-Vaižgantu šiam dailininkui teko nemažai bendrauti.
J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.
Paltas pasiūtas iš angliškos vilnonės medžiagos, pamuštas usūrinio šuns – janoto – kailiu. J. Tumas-Vaižgantas paltą vadino janotiniais kailiniais arba putra. Savo testamente jis rašė: ,,Nekilnojamojo turto man nėr, o kilnojamasis susidaro iš bibliotekos (apie 2 000 tomų), nebrangių, bet rinktinių paveikslų galerijos, nebrangių baldų ir visai menkos garderobos, kur vertingi tėra kailiniai.“
J. Tumo-Vaižganto (1869 –1932) memorialinis daiktas.
Dėžėje buvo laikomi kailiniai. Kaunietė Emilija Vaidelytė savo atsiminimuose pasakoja, kad Vaižganto kailinius aukcione įsigijo architektas Kazys Kriščiukaitis, per karą pasitraukęs į Vakarus, vėliau apsigyvenęs JAV. Su juo keliavo ir Vaižganto kailiniai. Metalinė kailinių dėžė liko Krikščiukaičio bute Kaune. Emilijos motina, Kazio Krikščiukaičio sesuo, išsaugojo šią dėžę.
J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.
Kapa – priekyje atviras ir susegamas apsiaustas su gobtuvu procesijoms, ypač lauke, ir ne Mišių liturgijoms, dėvimas ant albos ir stulos.
Stula – kunigo liturginių drabužių dalis, dėvima ant kaklo. Katalikų bažnyčioje stula laikoma nemirtingumo, kunigo pareigų uždėtos naštos, taip pat virvių, kuriomis buvo surištos Išganytojo rankos simboliu. Ši stula simboliškai siejasi ir su Juozo Tumo kaip rašytojo slapyvardžiu: senovės lietuviai garbino Vaižgantą – linų ir kanapių dievaitį.
J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.
 |  |  |  |