- Home of Jonas Mačiulis-Maironis
  
  The Old Kaunas was the city of Maironis. Here he studied and graduated from the gymnasium, here he was the ordinand and later the lecturer and professor of Kaunas Spiritual Seminary. After spending nineteen years in St. Petersburg, where he studied and worked at the Imperial Roman Catholic Spiritual Academy, Maironis returned to Kaunas in 1909, when, according to him, he “got tired of feeding the birds of the foreign land”. The poet was appointed to rector’s position at Kaunas Priest Seminary. He associated this city not only with the native Lithuanian surroundings, not only with stressful and hard work, but also with his devoted friends and fellows.
  
  When Jonas Mačiulis returned to Kaunas from St. Petersburg he had to decide where to live. The abandoned mansion was standing right next to the Seminary, at the very centre of the Town Hall. Maironis’s friends convinced him to buy this mansion. The poet was a well-paid lecturer at St. Petersburg Spiritual Academy, therefore, pooling all his savings, the dowry money of his unmarried sister Marcelė and taking the loan from the bank, he purchased this huge mansion. The renovations works were completed in about a year and, in 1910, he finally moved in. This date is reminded by the inscription “1910 – J. Maironis” on the pediment of building.
  
  A lot of visitors wonder why the poet needed such spacious premises. When buying this mansion, Jonas Mačiulis expected it to be the place of gathering of the people of culture and intelligentsia. He also had an enormous wish to beautify and revive his native region. Maironis and his sister Marcelė Mačiulytė settled in eight rooms of the second floor. The first floor was reserved for the cultural fellowships of Lithuania: here was the editorial office of magazine “Garnys”, publishing house “Sakalas”, Catholic Women’s Fellowship. The President of the Republic of Lithuania, Antanas Smetona, and composer Juozas Tallat-Kelpša used to live in the remaining part of the second floor.
  
  Jonas Mačiulis lived here until his death in 1932. On the fourth anniversary of poet’s death, in 1936, Maironis Museum was founded here. In his testament, the poet expressed a wish for the future museum to be looked after by an “honest and serious-minded person, especially a litterateur” elected by the Minister of Education. Thus, the first head of museum was poet Bernardas Brazdžionis. This nice tradition has survived to this day. Currently, the head of museum is poet and writer Aldona Ruseckaitė.
  
  Maironis memorial exposition is situated in eight rooms of this mansion that have been renovated very authentically. It looks practically the same as it did when the owner himself live here. The museologists are grateful to poet’s sister Marcelė Mačiulytė, who, after the death of her brother, saved the majority of his belongings, looked after the home and designed the furnishing plan of each room. You are invited to explore this unique restored interior.

Objects of the exhibition

All (30)
Images (30)
Video (0)
3D (0)
Audio (0)
Other (0)

Lova, ~XX a. pr.

Medinė barokinio stiliaus lova, pagaminta nežinomo meistro XX a. pradžioje. Masyvios konstrukcijos, puošta drožiniais. Kojelės žemos. Atlošas aukštas, dekoruotas reljefiniais augaliniais ornamentais, raižyta stilizuota emblema (augaliniai motyvai). Lova stovi miegamajame, erdvėje, todėl sudaro trumpumo įvaizdį. Nėra išlikusi informacija, kada ir kur Maironis šią lovą įsigijo. Bet kadangi poetas nemažai baldų parsivežė iš Peterburgo, tikėtina, kad ir šis baldas atkeliavo iš Rusijos sostinės. Ona Giedraitytė-Gžegužauskienė, dirbusi Maironio namuose Kaune nuo 1913 m., atsimena: „Lova buvo aptaisyta baltai. Dvikartė, dvi pagalvės. Kapikę užtiesdavo gražią“. (Kn.: Literatūra ir kalba. XXI. V., 1990, p. 534)
J. Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinis daiktas.

Maironis Lithuanian Literature Museum
Paveikslas „Jėzus ir Marija“, ~XIX a.

Nežinomas autorius

Besimainantis Kristaus ir Marijos paveikslas, nutapytas nežinomo dailininko. Paveikslas yra sudarytas iš pasvirusių medinių lentelių, ant vienos pusės nutapytas Kristus, ant kitos – Marija. Norint pamatyti vieno ar kito atvaizdą, reikia žiūrėti iš skirtingų pusių. Paveikslas kabojo Maironio miegamajame virš lovos. Nėra žinių, kada Jonas Mačiulis-Maironis įsigijo šį paveikslą. Galbūt parsivežė 1909 m. iš Peterburgo, gal užsisakė jį vėliau. Adelė Masionytė, dirbusi Maironio namuose Kaune 1930–1933 m., atsimena: „Jo [Maironio] miegamajame buvo iš pagaliukų stebėtinai sudėtas Jėzaus kančios paveikslas: žiūrint iš vieno šono – vaizdas vienas, o iš kito – visai kitas. Maironis man jį parodė ir atkreipė dėmesį, kad tai pastebėčiau.“ (Kn.: Literatūra ir kalba. XXI. V., 1990, p. 553)
J. Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinis daiktas.

Maironis Lithuanian Literature Museum
Rankšluostis su monograma „K J M“, ~1925 m.

Rankšluostį su monograma „K J M“ [kunigas Jonas Mačiulis] išaudė Jono Mačiulio-Maironio vyriausioji sesuo Pranciška Mačiulytė (1859–1942), o monogramą išsiuvinėjo sesuo Marcelė Mačiulytė (1864–1958), kuri daugelį metų gyveno kartu su Maironiu ir rūpinosi jo buitimi. Maironio dukterėčia Danutė Lipčiūtė-Augienė atsiminimuose rašo: „Vos tik Maironiui iš Petrapilio dvasinės akademijos grįžus Lietuvon [1909 m.], Kauno kunigų seminarijon rektoriauti, sesuo Marcelė persikelia iš tėviškės (tuo metu ji gyveno Betygaloje) šeimininkauti ir nepalieka savo brolio ligi jo mirties [1932 m.].“ (Kn.: Literatūra ir kalba. XXI. V., 1990, p. 538). Maironio memorialiniame bute yra ir daugiau seserų austų audinių su brolio monogramomis.
J. Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinis daiktas.

Maironis Lithuanian Literature Museum
Spinta knygoms, ~XX a. pr.

Vienas iš Jono Mačiulio-Maironio buto aštuonių kambarių buvo biblioteka, kurioje stovėjo knygų spintos. Muziejaus fonduose saugomą Maironio memorialinę biblioteką sudaro 795 knygos ir leidiniai įvairiomis kalbomis: lietuvių, lotynų, lenkų, rusų, vokiečių ir kt. Poetas mokėjo 7 kalbas. Ši neobarokinio stiliaus, užrakinama spinta yra viena iš penkių išlikusių knygų spintų, kurioje poetas laikė savo knygas. Nėra žinių, kada ir iš kur Maironis įsigijo šias knygų spintas, tačiau tikėtina, jog galėjo 1909 m. parsivežti iš Peterburgo.
J. Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinis daiktas.

Maironis Lithuanian Literature Museum
Stalas-sekreteras, ~XX a. 2 deš.

Stalas-sekreteras nežinomo meistro pagamintas iš pušie medienos XX a. pradžioje. Konstrukcija masyvi, medinis stalviršis su trimis stalčiais. Virš stalviršio – masyvi atkaltė su lentynomis. Kada Jonas Mačiulis-Maironis įsigijo šį stalą – nežinoma. Stalas-sekreteras stovėjo Maironio bibliotekoje, jo bute Kaune.
J. Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinis daiktas.

Maironis Lithuanian Literature Museum
Įrėminta nuotrauka „Peterburgo dvasinės akademijos auklėtiniai su profesoriais 1891 m.“, 1891 m.

J. David

Nuotrauka daryta Peterburge 1891 m., tikėtina, jog baigiantis 1890–1891 mokslo metams. Jonas Mačiulis-Maironis Peterburgo dvasinėje akademijoje studijavo 1888–1892 m. Fotografijoje yra 52 Dvasinės akademijos studentai ir 10 dėstytojų. Per vidurį fotoateljė užrašas „ACADEMIE CATHOLIQUE ROMAINE ST PETERBOURG 1891." Apačioje dešiniajame kampe: „J. DAVID 90, Rue de Courcelles á LEVALLOIS-PARIS." Fotografijos viršuje dešiniajame kampe: „B. F. Ks. Rives No 74". Pirmoje eilėje: antras iš kairės – dėstytojas Justinas Bonaventūra Pranaitis, ketvirtas – inspektorius Boleslovas Jeronimas Klopotowskis, penktas – rektorius vyskupas Albinas Franciszekas Symonas, septintas – profesorius Janas Cieplakas, aštuntas – adjunktas Justinas Dovydaitis [?]. Antroje eilėje: antras iš kairės – Stanislovas Maciejievičius (Maciejewicz) iš Vilniaus vyskupijos, ketvirtas iš kairės - Nikodemas Tarasievičius (Tarasiewicz) iš Vilniaus vyskupijos, penktas iš kairės – Kazimieras Pronckietis iš Žemaičių (Telšių) vyskupijos, aštuntas – Julijonas Šimaitis iš Žemaičių (Telšių) vyskupijos, vienuoliktas – Jonas Valavičius iš Žemaičių (Telšių) vyskupijos, tryliktas iš kairės – Jonas Ušila (Uszyllo) iš Vilniaus vyskupijos. Ketvirtoje eilėje: šeštas iš kairės – Jonas Mačiulis (Maironis), septintas – Konstantinas Olšauskas, abu iš Žemaičių (Telšių) vyskupijos. Vienuoliktas iš kairės – Pranciškus Volodzka (Wolodzko) iš Vilniaus vyskupijos. Penktoje eilėje: aštuntas iš kairės [?] – Kazimieras Kybelis iš Vilniaus vyskupijos.
J. Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinis daiktas.

Maironis Lithuanian Literature Museum