Natūralaus gintaro gabaliukas su inkliuzu
Plokščias šlifuotas skaidraus gintaro gabaliukas su natūralios žievės liekanomis ir vienu inkliuzu: termitas.
Aprašė Regina Makauskienė
Virtual Exhibitions
-
-
Amber and its Practical Application
Ths virtual exhibition, based on the exposition of Palanga Amber Museum. introduces two principal themes: the formation of amber in the course of the Earth’s evolution and the use of amber in the history of culture.
How did amber form? 55-40 million years ago, in the old Scandinavian continent, the amber forest was growing under the conditions of a warm and damp climate. There, along with the conifers of the pine family, the subtropical plants were flourishing as well. These forests were a habitat of many different kinds of life, especially insects. As the climate was warming up, the amber trees failed to adapt to the new weather conditions, became very resinous and in the long run decayed. Abundant amounts of exuded resin gradually accumulated in the soil and under the influence of physical and chemical factors of the environment eventually turned into amber.
Articles of the archaeological amber prove the existence of nearly six thousand years’ amber processing tradition. The first articles of amber dating back to the 4th millennium BC are found together with the pieces of raw amber material in the eastern and southern regions of the present Baltic Sea. Later, in the Bronze Age, amber most actively spread by the continental Amber trade routes from the Baltic sea-coast to the Middle and Southern Europe. In the period of the Antique culture raw amber and its products were especially valued. Back then the production of amber articles was flourishing and the writers were suggesting a variety of versions of the origin of amber. The healing properties of amber were also described. The Balts (Lat. Aestiorum gentes) used to exchange amber for various articles of metal alloys, glass beads quite a big number of which are found by the archaeologists now during excavations. Baltic communities of the Roman and the later periods themselves used amber as a healing substance and as a material protecting against different calamities. It is reasonable to assume that amber necklaces and pendants were worn by the people in order to protect themselves from the diseases and the "sinister eye". It is also testified by the etymology of the word “amber”: the linguists tend to relate it with the verb “to defend” (in Lithuanian “ginti” [to defend] and “gintaras” [amber]). From this virtual exhibition one can get acquiainted also with the development of amber processing in the later ages.
Palanga Amber Museum, a subdivision of the Lithuanian Art Museum, was established in the former mansion of Count Feliksas Tiškevičius and his wife Antanina Korzbok-Łącka. The Counts had it designed by the famous German architect Franz Schwechten. The mansion was built in 1897 and is located in the park, which was laid out by the renowned French landscape architect Édouard François André. This exceptional park is one of the most beautiful places in Palanga. After World War II, the Rest Home for artists was opened here. On 3 August 1963 the first exposition of the Palanga Amber Museum was arranged in two rooms of this house. The opening of the museum was an important event in the Lithuanian cultural life. Shortly afterwards, the first exposition grew into a unique and important centre of amber collecting, investigating and popularising and has become one of the most visited museums in Lithuania. At present, the collections of the museum consist of more than 30 thousand exhibits, 5 thousand of which are introduced to the visitors in the permanent exposition. Each year it is expanded, complemented and enriched by the newly acquired artifacts.
-
Objects of the exhibition
-
-
Žmogaus figūrėlės formos pakabutis
Antropomorfinė figūrėlė iš Richardo Klebso kolekcijos su dviem pažastyse išgręžtomis skylutėmis. Tai didžiausia Baltijos regione rasta žmogaus figūrėlė.
19 a. pab., firmai "Stantien und Becker" kasant gintarą iš marių dugno ties Juodkrante, buvo surinkta akmens amžiaus dirbinių iš gintaro kolekcija. Ji dingo iš Karaliaučiaus II-ojo Pasaulinio karo metu. Išliko tik 17 dirbinių, kurie priklauso Vokietijos Getoingeno un-to muziejui.
Aprašė Regina Makauskienė
-
Karoliai
Gintaro karolių vėrinys, sudarytas iš 54 suspausto rutulio, disko, cilindro ir netaisyklingos formos tamsiai rudų, pasidengusių neskaidria apnaša karolių. Iš skilimo vietų matoma, kad gintaras skaidrus, tamsiai raudonos spalvos. Karoliai gludinti, poliruoti. Vėrinys datuojamas I-II a. po Kr. Apie 1865-1876 m. Michalas Tiškevičius jį rado archeologinių tyrimų metu Romos apylinkėse.
1876 m. vėrinys eksponuotas Raudondvario dvaro kolekcijoje, 1907 m. jis padovanotas Vilniaus mokslo ir meno draugijos muziejui. 1914-1940 m. - Vilniaus mokslo bičiulių muziejui. Nuo 1940 m. iki 1943 m. vėrinys priklausė LMA Istorijos instituto muziejui, o 1943 m. balandžio mėn. pateko į Lietuvos dailės muziejų.
Aprašė Sigita Bagužaitė-Talačkienė
-
Gintaro karolis
Gintaro karoliukas išgaubtais šonais su neryškiais ranteliais. Gintaras skaidrus. Lietuvos dailės muziejaus žvalgomosios ekspedicijos radinys 1981 m.
Lazdininkų kapinynas III - XII a., Kretingos r., Darbėnų apyl.
Aprašė Valerija Litvaitienė -
gintarinis verpstukas, III–XII a.
Šviesiai rudos spalvos ritinio formos gintarinis verpstukas apskaldytu paviršiumi su didele skyle. Gintariniai verpstukai kapuose pasitaiko retai, jie turi stiprų mitologinį apspalvį. Gali būti, kad retai randami verpstukai moterų kapuose simbolizavo tam tikrą jos padėtį, pav., besiruočiančią ištekėti ar besilaukiančią kūdikio.
Lazdininkai (III-XII a.), Kretingos r., Darbėnų apyl.
Aprašė Valerija Litvaitienė, Regina Makauskienė
-
Gintaro kabutis
Žuvytės formos gintaro pakabutis iš kuršiško kapinyno. Galvos dalyje yra gana didelė iš abiejų pusių gręžta skylutė. Uodegos galas puoštas įbrėžimais, šonai - krypute. Vyrų kapuose gintaro kabučiai - šukutės buvo dedami krūtinės, juosmens srityse, puošė kalavijų rankenas ar makštų aptaisus.Lietuvos dailės muziejaus muziejaus žvalgomosios ekspedicijos radinys 1979 m.
Lazdininkų kapinynas III - XII a., Kretingos r., Darbėnų apyl.
Aprašė Valerija Litvaitienė -
Kryžius (kilnojamas altorėlis)
Kryžius iš senosios Tytuvėnų bažnyčios (1555–1614 m.). Kryžiaus apatinė dalis turi laiptelių formą. Priekinėje pagrindo dalyje įmontuoti du maži dramblio kaulo bareljefai, o kampus puošia gintaro rutuliukai su dramblio kaulo akutėmis. Ant gintaro kolonėlių viena ant kitos sumontuotos dvi plokštumos, kurių kampai puošti gintaro rutuliukais su dramblio kaulo akutėmis. Ant viršutinės plokštumos pritvirtintai kryžius su dramblio kaulo Nukryžiuotuoju, o iš abiejų kryžiaus pusių ant dramblio kaulo postamentų stovi dvi gintarinės šventųjų figūrėlės. Kryžiaus viršuje yra dramblio kaulo plokštelė su raidėmis INRI.
Aprašė Regina Makauskienė -
Monstrancija.
Dvipusė monstrancija, pagaminta 1786 m. Pagaminta Kristijono Juozapo Štapelerio, o Sedos Šv. Nepamuko bažnyčiai ją padovanojo Benediktas ir Margarita Adomavičiai. Tai Lietuvos brandžiojo baroko pavyzdys, laikomas auksakalystės "aukso amžiumi". Monstrancijos pagrindas yra ovalus, o pakopos aštuinkampio serspjūvio. Monstrancijos gloriją sudari trys vainikai. Ant pėdos pagrindo iškalstytos aštuonios Šventojo Rašto scenos. Glorijos viršuje yra gintarinis kryželis prie kurio pritvirtinta Nukryžiuotojo figūra iš kaulo .
Aprašė Regina Makauskienė
-
Kandiklis su paukščiu futliare, XIX a. pab. – XX a. pr.
Kandiklis su paukščiu futliare. Kandiklis sudarytas iš dviejų dalių. Siauroji dalis yra gintarinė, lenkta, siaurėjanti, su skylute. Gintaras neskaidrus, geltonas, su tekstūromis. Iš jūros putos (magnio hidrosilikato) pagamintoji kandiklio dalis yra didesnė, užriesta į viršų, o įlinkime yra išdrožinėtas paukštis. Futliaras trauktas juoda oda, vidus muštas bordo spalvos aksomu. Ant futliaro yra užrašas "Zur Stadt Paris".
Aprašė Regina Makauskienė
-
Gintaro apdirbimo staklės „Takarnė“
Medinės gintaro apdirbimo staklės be variklio, minamos ratelio principu su disku gintaro šlifavimui ir dviem kitais atsarginiais diskais su švitriniu popieriumi ir medvilnine medžiaga.
Aprašė Regina Makauskienė
-
Peleninė, 1930 m.
Peleninė padaryta iš vieno gintaro gabalo, keturkampė, su nupjautais kampais. Visuose keturiuose šonuose išgraviruoti Palangos vaizdeliai. Graviravimo linijos yra patamsėjusios. Paviršiuose pavaizduota: Birutės kalno koplytėlė, jūra su dviem valtelėmis, grotas Birutės kalno papėdėje ir jūros pakrantė. Peleninės vidus giliai išskobtas, ši dalis yra apskritimo formos. Gintaras neskaidrus, poliruotas, nuo laiko stipriai patamsėjęs, gelsvai rudos spalvos.
Aprašė Regina Makauskienė -
Karoliai, XX a. I p.
Trijų eilių briaunuoto šlifavimo karoliai. Karoliukai išdėstyti mažėlančiai, o vėrinio galai užbaigiami trikampėmis gintaro plokštelėmis. Karolių eiles jungia dvi stačiakampio formos gintaro plokštelės.
Aprašė Valerija Litvaitienė
 |  |  |  |