Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vidus, XIX a.
Aprašė Dalia Tarandaitė
This virtual exhibition represents how Vilnius architecture was changing during the ages. All used artworks belong to Lithuanian National Museum of Art. The material of this exhibition was prepared on the basis of the colouring book "Spalvink Vilnių" (Colour Vilnius) which is also reachable from the internet - https://www.lndm.lt/spalvink-vilniu/.
Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. Šioje I sąsiuvinio litografijoje vaizduojami penki Trinitorių bažnyčios altoriai, tiksliai perteiktos skulptūrų proporcijos, besimeldžiančių žmonių judesiai, detalės. Bažnyčios interjerą pagyvina žmonių stafažinės figūros.
Aprašė Rasa Adomaitienė
Architektūrinis peizažas su klasicistinio stiliaus rūmais. Piešinys detalus, meistriškas, turtingai niuansuotas jo toninis modeliavimas. 1780 m. Verkiams tapus Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio nuosavybe, buvo pastatytas naujas rūmų ansamblis. Jį XVIII a. pabaigoje kūrė architektai Martynas Knakfusas ir Laurynas Gucevičius. Knakfusas parinko naujajai rezidencijai vietą, sudarė bendrąjį komplekso planą. Buvo pastatyti abeji šoniniai rūmai – oficinos. Rytinėje, kuri buvo pastatyta pirmoji, apsigyveno vyskupas Masalskis. 1781 m. Verkiuose pradėjo dirbti Laurynas Gucevičius. Jis parengė naują centrinių rūmų ir jų interjero projektą. Litografijoje vaizduojami didingi, santūrios ir neperkrautos papuošimais architektūros rūmai.
Aprašė rasa Adomaitienė
Architektūrinis Vilniaus priemiesčio peizažas, vaizduojantis pagrindinius Verkių rūmų statinius. Rūmai klasicistiniai. Centrinis korpusas dviejų aukštų, su kupolu, įėjimą puošia 6 kolonų portikas. Šoniniai fligeliai trijų aukštų. Pastatai suformuoja didelę aikštę, kurios viduryje – ovalus gazonas su dekoratyvinėmis vazomis. Pirmame plane, kampuose, nutapyti vešlūs žali medžiai, kurie sukuria erdvės įspūdį. Dangus aukštas, pilkšvai žydras. Piešinys gana detalus. Tapyta smulkučiais potėpiais. Spalvos tamsios.
Aprašė Aldona Tamonytė
1833–1863 Vilniuje veikusi Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvė buvo labai produktyvi. Joje litografuota įvairaus pobūdžio kūrinių: portretų, religinio turinio estampų, Vilniaus ir apylinkių peizažų, buvo spausdinamos knygos, žemėlapiai, natos ir kt. Smulkaus detalaus piešinio litografijoje vaizduojama šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus arkikatedroje. Karalaičiui Kazimierui mirus Gardino pilyje (1484), jo kūnas buvo palaidotas Vilniaus arkikatedros karališkojoje koplyčioje, o 1636 iškilmingai perlaidotas naujoje jam skirtoje koplyčioje. Čia, altoriuje iškeltame sidabro sarkofage, ilsisi iki šiol. Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus arkikatedroje yra neabejotinai reikšmingiausias paminklas, dedikuotas Lietuvos globėjui. Ją fundavo karaliai Žygimantas III ir Vladislovas IV. Koplyčia išsiskiria stiliaus vientisumu, jos dekoro autorius Pjetras Pertis, dirbęs ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje. Šv. Kazimiero koplyčios stiuko lipdiniai išsiskiria ikonografinės programos svarba ir gausa. Dažniausi simboliai: kriauklė, ąžuolo ar lauro šakelės, lelija, delfinas, gausybės ragas, kaukė, vaisių ir gėlių girliandos. Stiuko angelai laiko Kristaus kančios ir meilės ženklus, kaspinus su lotyniškais užrašais, išminties (kaukolė ir gyvatė) bei skaistumo (šermuonėlis) simbolius. Koplyčios nišose stovi Jogailaičių skulptūros, o įspūdingas freskas XVII a. pabaigoje sukūrė italų menininkas Mikelandželas Palonis.
Aprašė Regina Urbonienė
1833–1863 m. Vilniuje veikusi Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvė leido įvairios paskirties ir turinio leidinius, jų tarpe – meninės litografijos lakštus, knygas, žemėlapius, religinius paveikslėlius ir kt. Vilniaus rotušės aikštės vaizdas atveria platų panoraminį šios aikštės ir gretimų gatvių vaizdą. Nors litografijos piešinys kruopštus, detalus, yra architektūros proporcijų bei perspektyvos netikslumų.
Aprašė Regina Urbonienė