LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM 
In 2013 the 760th anniversary of the first mentioning of Kretinga and the 600th anniversary of the baptism of Samogitia were commemorated.
Christianity was brought to the area of Kretinga in 1252–1253 by German knights, priests, missionaries and Franciscan monks. It was a peaceful process at first. In 1258 people of Kretinga became parishioners of St. Nicolas church in Klaipėda. However, after the Battle of Durbė in 1260 local population rejected Christianity, thus, since the second half of 13th century it was brought again by the Teutonic Knights, this time with the help of fire and sword. The Baptism of Samogitia in 1413–1417 which concluded the process of Christianisation of Lithuania did not include Kretinga region, because it was controlled by the Order of Cross and became the part of Lithuania only after 1422.
The first churches of Samogitian diocese nearest to Kretinga were built during 1540–1544 in Palanga and Mosėdis. Yet, in the middle of 16th century Lutheranism prevailed and paganism grew strong again, with the centres of cult at the sacred hill of Birutė in Palanga and sacred Alka hill in Salantai.
During the turn of 16th and 17th centuries with the spread of Catholic Reformation new Catholic churches were built in Laukžemis, Palanga, Kretinga, Darbėnai, Salantai, Kartena. In 1602 Franciscan monastery was established in Kretinga. In 1636 churches of Kretinga region became part of Skuodas’ deanery, Samogitian diocese. In later years number of Catholic churches in Kretinga area rose: in 18th century new churches opened in Budriai, Grūšlaukė, Jokūbava, Kalnalis and in the first half of 20th century churches in Miloliškiai and Tūbausiai were built.
Currently there are 12 Catholic churches in Kretinga region and one Lutheran church, operating in Kretinga since 1802. Besides, in 1866–1976 Orthodox church was also functioning in Kretinga.
Priekinio fasado vaizdas iš pietryčių pusės. Bažnyčia tinkuoto mūro, vienabokštė, stačiakampio plano, vienanavė, pastatyta 1991–1996 m. pagal architekto Edmundo Giedrimo (Kretinga) projektą vietoje 1944 m. sudegusios senosios bažnyčios. Konsekruota Telšių vyskupo Antano Vaičiaus (1926–2008) 1996 m. Šv. Mergelės Marijos titulu.
Vaizdas iš pietų pusės. Bažnyčia medinė, neobarokinė, su 2 bokšteliais, stačiakampio plano, trinavė, su pristatytomis zakristijomis. Pastatyta po 1875 m. klebono Izidoriaus Beresnevičiaus ir parapijiečių lėšomis vietoje 1873 m. gegužės 23 d. sudegusios senosios bažnyčios. Konsekruota Žemaičių vyskupo Aleksandro Beresnevičiaus 1881 m. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulu.
Vizualinis projektuojamos Kūlupėnų Šv. Motiejaus bažnyčios vaizdas iš oro, šiaurės vakarų pusės.
Kūlupėnų Šv. Motiejaus parapija įkurta 1997 m. Bažnyčios statybai žemės sklypą dovanojo Darata ir Jadvyga Drakšienės. 2003 m. parengtas projektas (architektas Leonas Laimutis Mardosas). 2006 m. liepos 17 d. pašventintas kertinis pamatų akmuo.
Vaizdas iš šiaurės pusės. Bažnyčia mūrinė, stačiakampio plano, vienanavė.
Kūlupėnų Šv. Motiejaus parapija įkurta 1997 m. Bažnyčios statybai žemės sklypą dovanojo Darata ir Jadvyga Drakšienės. 2003 m. parengtas projektas, kurio autorius architektas Leonas Laimutis Mardosas. 2006 m. liepos 17 d. pašventintas kertinis pamatų akmuo, 2007 m. pradėtos mūryti sienos, 2010 m. uždengtas stogas.
Bendras bažnyčios statinių ansamblio vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Statiniai mediniai. Bažnyčia pastatyta pagal jos įkūrėjo, Mikoliškių dvarininko, Rusijos imperikos kariuomenės inžinieriaus, generolo Liucijono Bronišo 1909 m. parengtą projektą. 1910 m. spalio 17 d. Budrių bažnyčios kunigas Felicijonas Lelis pašventino pamatų kertinį akmenį. Miško medžiagą statybai davė fundatoriai Liucijonas ir Emilija Bronišai, o statybininkams už darbą mokėjo aplinkinių kaimų ūkininkai. 1911 m. bažnyčia baigta statyti ir konsekruota Šv. Juozapo titulu. Nuo įkūrimo ji buvo Gargždų parapijos filija, o 1926 m. įkurta Mikoliškių parapija.
Bendras bažnyčios statinių ansamblio vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienabokštė, pastatyta pagal jos įkūrėjo, Mikoliškių dvarininko, Rusijos imperikos kariuomenės inžinieriaus, generolo Liucijono Bronišo 1909 m. parengtą projektą. 1910 m. spalio 17 d. Budrių bažnyčios kunigas Felicijonas Lelis pašventino pamatų kertinį akmenį. Miško medžiagą statybai davė fundatoriai Liucijonas ir Emilija Bronišai, o statybininkams už darbą mokėjo aplinkinių kaimų ūkininkai. 1911 m. bažnyčia baigta statyti ir konsekruota Šv. Juozapo titulu. Nuo įkūrimo ji buvo Gargždų parapijos filija, o 1926 m. įkurta Mikoliškių parapija.
Vaizdas iš šiaurės pusės. Bažnyčia raudonų plytų mūro, neogotikinė, dvibokštė, pastatyta 1906–1911 m. klebono, kanauninko Pranciškaus Urbonavičiaus ir parapijiečių rūpesčiu ir lėšomis vietoje senosios medinės bažnyčios. Projekto autorius – žymus švedų kilmės Rusijos imperijos architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Konsekruota Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus 1918 m. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulu.
Centrinės navos vaizdas nuo įėjimo pusės. Bažnyčios interjeras neogotikinis. Abipus stovi klaupkos, kairėje įrengta sakykla, o apsidėje – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorius. Bažnyčia pastatyta 1906–1911 m., interjeras įrengtas 1911–1918 m. klebono, kanauninko Pranciškaus Urbonavičiaus ir parapijiečių rūpesčiu ir lėšomis. Projekto autorius – švedų kilmės Rusijos imperijos architektas Karlas Eduardas Strandmanas, medinę interjero įrangą dirbo salantiškis meistras Jonas Balčiūnas.
Paveikslas tapytas apie 1630 m. nežinomo menininko. Iki 1906 m. kabojo senosios Salantų bažnyčios pagrindiniame altoriuje, buvo garbinamas, padengtas sidabro aptaisu.
Vaizdas iš rytų pusės. Bažnyčia tašytų akmenų ir raudonų plytų mūro, vienabokštė, stačiakampio plano, pastatyta 1941–1942 m. kunigo Henriko Cirtauto ir tikinčiųjų lėšomis ir darbu pagal Kretingos apskrities inžinieriaus J. Zubkaus projektą. Konsekruota 1942 m. spalio 11 d. Šv. apaštalo Andriejaus titulu. Stovi Tūbausių kaimo vakarinėje dalyje, prie kelio į Tarvydus (Dimitravą).
Bendras bažnyčios statinių ansamblio vaizdas iš pietvakarių pusės. Bažnyčia pastatyta 1883 m. kunigo Simono Jucevičiaus ir tikinčiųjų lėšomis vietoje 1882 m. nuo žaibo sudegusios senosios bažnyčios. Ji medinė, kryžminio plano, vienabokštė, su 4 bokšteliais. Šventorių juosia akmenų pylimas su stulpinės konstrukcijos mediniais vartais. Šalia vartų priešais bažnyčią stovi 3 tarpsnių medinė varpinė, statyta XIX a. II pusėje, o priešais vartus – monumentalus kryžius. Bažnyčia konsekruota Šv. Lauryno titulu.
Bendras vaizdas iš vakarų pusės. I plane matosi apsnigtas Šaulių skverelis, kuriame sėdi grupė žmonių. II plane stūkso medinė, kryžminio plano, su renesansiniu bokšteliu virš kraigo centrinės dalies bažnyčia. Ji pastatyta 1778 m. Grūšlaukės dvarininkų Ignoto ir Elenos Oginskių fundacija, konsekruota Šv. Jono Nepomuko titulu. Iš pradžių buvo Salantų parapijos filija. 1923 m. suteiktos parapijos teisės. Sudegė 1945 m., per Grūšlaukės miestelio gaisrą.
 |  |  |  |