Maldos namų vaizdas iš pietryčių pusės. Pastatas medinis, stačiakampio plano, tradicinio gyvenamojo namo tipo. Jame 1947–1995 m. metais veikė Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko bažnyčia, įrengta sudegus 1945 m. senajai bažnyčiai. 

Spalvotas, peizažinis, horizontalaus formato, spausdintas poligrafiniu būdu iš fotografijos. Averse – urbanistinis peizažas. Pirmame plane dominuoja tvenkinys, kurio pakrantėje dešinėje pusėje viena eile pasodinti jauni lapuočiai medžiai. Už medžių prie užtvankos kairėje pusėje stovi vandens malūno pastatas, o į dešinę nuo jo – pagalbinis ūkinis pastatas. Antrame plane kitapus tvenkinio stūkso keturaukščiai tinkuoto mūro pranciškonų gimnazijos rūmai, šalia kurių kairėje pusėje kyšo vienaukštis pagalbinis ūkinis pastatas. Dešinėje pusėje už gimnazijos tarp medžių kyšo pranciškonų vienuolyno pastato šiaurinis fasadas, už kurio stūkso Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia su renesansiniu bokštu ir bokšteliu. Viršuje, kairėje pusėje – juodų poligrafinių dažų antraštė: „Kretinga. Pranciškonų bažnyčia ir gimnazija.“ Averso pakraščiuose vaizdą juosia baltas rėmelis.
Reversas tipinis, spausdintas juodais poligrafiniais dažais, skersinės pastorintos ištisinės linijos padalintas pusiau į laiško (kairėje pusėje) ir gavėjo adreso grafas. Adreso vietą žymi 4 punktyrinės ir 1 pastorinta ištisinė išilginės linijos. Po jomis dešiniajame apatiniame kampe – atviruko serijos numeris: „9724“.
Kretingos pranciškonų vienuolyną ir bažnyčią 1605–1617 m. pastatė Kretingos dvarininkas, Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius (1560–1621) ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė (1567–1619). Pagal Krokuvos architekto Slavomiro Odživolskio projektą Aleksandro Tiškevičiaus ir parapijiečių lėšomis 1908–1912 m. bažnyčia rekonstruota, praplėsta, pristatytas naujas, neorenesansinis bokštas (sudegė 1941 m. birželio 26 d.). 1932 m. prie vienuolyno pristatytas mokyklos pastatas, kuriame įsikūrė Šv. Antano kolegija, 1933 m. gavusi privačios Pranciškonų vyrų gimnazijos statusą. Gimnazijoje mokėsi klierikai ir pasauliečiai berniukai. Pasauliečiams mokslas kainavo, o klierikus išlaikė pranciškonų ordino rėmėjai. Vienuolyno, vėliau – Gimnazijos, tvenkinys iškastas apie 1610 m., kuriantis vienuolyno sodybai. Prie jo užtvankos stovėjo medinis vandens malūnas, kuriam XVIII a. sunykus, 1822 m. buvo pastatytas mūrinis. Nuo 1925 m. malūno pastate veikė vienuolyno elektrinė. Šalia malūno stovėjusiame mediniame pastate buvo įsikūrusi vienuolyno žemių administracija, veikė skalbykla.

Nespalvotas, vertikalaus formato, spausdintas iš fotografijos.

Averse – Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji akmenų mūro, vienbokštė, su plytų mūro kontraforsais, aptverta geležine ažūrine tvora, sumontuota tarp plytų mūro kolonų. Priešais esanti turgavietė išgrįsta akmenimis. Bažnyčios vaizdą dengia šventoriuje augantys lapuočiai medžiai. Viršuje išspausdinta antraštė: kairėje – „Russisch Krottingen“; dešinėje – „Deutsche Kirche“.

Reversas horizontalaus formato, tipinis: dešinėje – adreso, kairėje – laiško vieta, viršutiniame dešiniajame kampe – ištisinės linijos aprėmintas pašto ženklo laukelis. Laiško grafos kairiajame pakraštyje pateikti leidybos duomenys: „2 Orig.-Aufn. u. Verlag Otto Albrecht, Berlin SO. 33“. Ties viduriu skersai reverso atspausta dviejų dalių ištisinė linija, tarpe tarp kurių – perspėjimas: „Nachdruck verboten“. Adreso vietą žymi 4 punktyrinės, išilginės linijos.

Kretingos evangelikų liuteronų parapija įkurta 1802 metais. Dabartinė jų bažnyčia (kirchė) pastatyta 1897–1899 m. turgavietės (dab. Rotušės aikštė) pietrytiniame kampe vietoje 1888 m. sudegusios senosios bažnyčios. Statė Kretingos evangelikų liuteronų parapijiečiai, darbams vadovavo kunigas Johanas Štraumanas (1864–1944).

Spalvotas, horizontalaus formato, atspaustas iš fotografijos.
Averse – Kretingos pranciškonų bažnyčia ir vienuolynas. Priekinio fasado bendras vaizdas iš pietvakarių pusės. I plane matosi akmenimis grįsta gatvė, atitverta statinių tvora, už kurios stovi mūrinė Šv. Jurgio koplytėlė. Už koplytėlės – akmenų mūro tvora, juosianti šventorių ir vienuolyno sodą (dešinėje). II plane stūkso mūrinė bernardinų bažnyčia su neorenesansiniu bokštu, o dešinėje – dviejų aukštų, tinkuoto mūro vienuolyno rūmai. Pakraščiuose – baltas rėmelis.
Reversas tipinis, spausdintas juodos spalvos poligrafiniais dažais, skersinės pastorintos ištisinės linijos padalintas į laiško (kairėje) ir gavėjo adreso (dešinėje) grafas. Laiško grafos viršuje išspausdinta antrašte: „Kretingos pranciškonų bažnyčia ir / vienuolynas“. Adreso vietą žymi 4 taškinės ir 1 pastorinta ištisinė išilginės linijos.
Per visą reversą storu violetiniu pieštuku įrašytas neįskaitomas įrašas. Laiško grafos viršutiniame kairiajame pakraštyje violetiniu rašalu įrašyta data: „1939 m. / II 28 d.“

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną ir bažnyčią 1605–1617 m. pastatė Kretingos dvarininkai, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi). Pagal Krokuvos architekto Slavomiro Odživolskio projektą grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir parapijiečių lėšomis 1908–1912 m. bažnyčia rekonstruota, praplėsta, pristatytas naujas, neorenesansinis bokštas (sudegė 1941 m. birželio 26 d.).

Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais. Kretingos pranciškonų bažnyčios interjero vaizdas nuo įėjimo pusės.

Pirmame plane – pagrindinė nava, kurios dešinėje pusėje sumontuota klausykla. Navos gale dešinėje pusėje stovi Šv. Antano, kairėje – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altoriai, priešais kuriuos eilėmis sustatyti klauptai. Tarp minėtų altorių antrame plane matosi apsidėje esantis pagrindinis – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai altorius. Visi altoriai mediniai, puošti medžio raižiniais ir skulptūromis, su šventųjų paveikslais.

Bažnyčia pastatyta 1610–1617 metais. Jos altoriai įrengti XVII a., rekonstruoti XVIII a. ir 1910–1912 metais.

Spalvota, dokumentinė, horizontalaus formato, lygiais kraštais nuotrauka. Dailininko Napoleono Ordos 1875 m. tapyto Kretingos bernardinų bažnyčios ir vienuolyno piešinio fotokopija.
Averse – Kretingos bernardinų bažnyčia ir vienuolynas. Priekinio fasado bendras vaizdas iš pietvakarių pusės. Pirmame plane matosi priešais šventorių esanti aikštelė, nuo gatvės atitverta statinių tvoros. Jos kairiajame pakraštyje stovi monumentalus ornamentuotas kryžius su koplytėle, sumontuota aplinkui stiebą. Antrame plane matosi aklina tvora apjuostas bernardinų vienuolyno ir bažnyčios pastatų ansamblis. Šventoriaus vartai su trikampiu frontonu, abipus apriboti puskolonių. Už tvoros šventoriuje auga lapuočiai medžiai, kyšo daugiašlaitis Šv. Jurgio koplyčios stogas. Bažnyčia masyvi, vienanavė, su keturkampiu bokštu, kuris užsibaigia banguotų dinamiškų formų trijų tarpsnių kupolu. Jo siluetą atkartoja signatorijos bokštelis. Prie bažnyčios dešinėje pusėje glaudžiasi tinkuoto mūro dviaukščiai vienuolyno rūmai. Piešinio apačioje įrašyta antraštė: „Kretynga 15 Sierp. Koscioł XX Bernardynow Założony i fundowany p. Jana Karola Chodkiewicza".
Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną ir bažnyčią 1605–1617 m. pastatė Kretingos dvarininkai, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi).

Spalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais nuotrauka. Urbanistinis peizažas. Nufotografuotas Kretingos pranciškonų bažnyčios ir banko pastatų ansamblis, Vilniaus g., Kretinga. Panoraminis vaizdas nuo Akmenos upės, iš vakarų pusės.
Pirmame plane – Akmenos upės vaizdas nuo pėsčiųjų tilto tarp Akmenės ir J. Basanavičiaus gatvių. Antrame plane prie upės slėnyje stovi buvusios pranciškonų vienuolyno skalbyklos pastatas. Už jo ant kalno stūkso du tinkuoto mūro pastatai: dešinėje pusėje – bankas, kairėje pusėje – parapijos namai. Už parapijos namų kyla masyvus pranciškonų bažnyčios bokštas su smailia viršūne.
Pranciškonų bažnyčia statyta 1610–1617 m. karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos Mieleckaitės lėšomis, rekonstruota 1908–1912 m. grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir parapijiečių lėšomis, o po 1941 m. gaisro jos bokštas atstatytas 1980–1982 m. parapijiečių lėšomis kunigo Bronislovo Burneikio rūpesčiu. Parapijos namai statyti XX a. 3–4 deš., rekonstruoti 1990–1991 m. (architektas Edmundas Giedrimas). Bankas statytas 1938–1940 m. pagal architekto, prof. Mykolo Songailos projektą. Vienuolyno skalbykla statyta XIX a. Išskyrus parapijos namus, visi kiti pastatai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre.

Atvirukas spausdintas iš fotografijos, kurioje užfiksuotas botaniko, liaudies gydytojo, pranciškonų kunigo t. Ambrozijaus Pabrėžos (1771–1849) kapas. Po atvaizdu išspausdinta antraštė.

Nugarinė atviruko pusė horizontalaus formato, skersine ištisine linija padalinta į įrašo ir adreso grafas. Įrašo grafoje rašomąja mašinėle Kretingoje išspausdintas kunigo J. Gaubo laiškelis, adresuotas K. Rameikai, gyv. Ariogalos g. 59, Josvainiai, Kėdainių apskr.

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno bažnyčios vaizdas iš pietų pusės. Bažnyčia mūrinė, vienbokštė, su renesansine bokšto viršūne ir tokio pat stiliaus signatorijos bokšteliu virš apsidės. Į dešinę nuo bažnyčios stūkso vienuolyno rūmų pietinis korpusas. Nuotraukos kraštai lygūs, o vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas rėmelis.

Nuotraukos nugarinėje pusėje pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos bažnyčia ir vienuolynas 1907 m. / iš pietų pusės.“

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m., o bažnyčią 1610–1617 m. pastatė Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite-Chodkevičiene (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi). 1672 metais Kazimieras Jonas Sapiega prie gotikinės bažnyčios pristatė keturkampį bokštą su piramidine viršūne, kurią XIX a. pradžioje pakeitė renesansinio stiliaus bokštelis. Signatorijos bokštelis statytas XVII amžiuje.

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės daryto originalaus stiklinio negatyvo, saugomo Kretingos muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios senasis Šv. Antano altorius.

Altorius medinis, dviejų horizontalių tarpsnių. Mensa stačiakampė, priekinę jos plokštumą puošia Apvaizda ir augalinio motyvo ornamentas. Priešais yra dviejų pakopų laipteliai, ant kurių dešinėje pusėje sėdi mergaitė. Altoriaus pirmojo tarpsnio viduryje kabo stebuklingas Šv. Antano paveikslas, puoštas metaliniu aptaisu. Aplinkui jį sukabintos votos. Paveikslą altoriaus šonuose rėmina po tris kolonas. Viršutinio tarpsnio viduryje kabo nedidelis Švč. Trejybės paveikslas, kurį šonuoe rėmina po kolonėlę. Pakraščiuose stovi dvi šventųjų skulptūros. Abipus altoriaus kabo Kryžiaus kelio paveikslai, o kairėje pusėje kyšo sakyklos kraštas. Nuotraukos kraštai lygūs. 

Nugarinėje pusėje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos bažn. Šv. Antano / altorius 1907 m.“

Šv. Antano altorius pastatytas XVIII amžiuje. Jį 1759 m. liepos 22 d. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius. Altoriuje buvo saugomos Šv. kankinių Simplicijaus ir Faustino relikvijos, o nuo 1862 m. – ir Šv. Antano Paduviečio relikvijos, kurias užantspaudavo Žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius, leisdamas išstatyti viešam pagarbinimui antradieniais ir Viešpaties dienomis. Relikvijas aplankiusiems buvo suteikiami 40 dienų atlaidai. Altorius stovėjo bažnyčios navos dešinėje pusėje, tarp įėjimo ir klausyklos. Per 1908–1912 m. bažnyčios rekonstrukciją Šv. Antano paveikslas buvo perkeltas į buvusį Šv. Pranciškaus altorių, o senasis altorius demontuotas, panaudojant jo puošybos detales ir skulptūras kitiems altoriams renovuoti.