Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, Aleksandrijos sen., Skuodo r. sav. Vaizdas iš vakarų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.

Bažnyčia akmenų ir tinkuoto mūro, istoristinė, turi romaninės ir klasicistinės architektūros bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė. Priekinio fasado pusėje priešais ją stovi medinis monumentalus kryžius.
1778 m. Truikinų kaime Skuodo dvarininkas, kunigaikštis Pranciškus Sapiega pastatė koplyčią. 1797 m. jai dovanotas valakas žemės, o aplinkui bažnyčią esantis kaimas pradėtas vadinti Aleksandrija (nuo Aleksandro Sapiegos). 1862 m. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius leido statyti naują mūrinę bažnyčią. Ji statyta kunigo Liudviko Ligeikos rūpesčiu. Numalšinus sukilimą, 1864 m. statyba uždrausta, tačiau netrukus pavyko gauti leidimą ir 1865 m. buvo užbaigta.
Bažnyčia priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Babtų sen., Kauno r. sav. Vaizdas iš pietvakarių pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, su renesansiniu bokšteliu ant kraigo priekio. Langų angos arkinės, durų – stačiakampės. Virš pagrindinio įėjimo – masyvus krucifikas, o frontono centre – reljefinė Apvaizda. Priešais bažnyčios fasadą stovi pora aukštaitiško tipo koplytstulpių, o šventoriaus priekiniame plane – stulpinė Laimininčio Kristaus skulptūra. Už bažnyčios – šventoriuje įrengtos kapinės. Past
Pastatyta 1853 m. parapijiečių lėšomis ir klebono Mykolo Petroševičiaus rūpesčiu pagal 1845 m. patvirtintą projektą (inž. Maleševskis).
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.

Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Vytauto g. 2, Biržai. Priekinio fasado vaizdas iš pietvakarių pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro istoristinė, turinti baroko ir klasicizmo bruožų, halinė, stačiakampio plano, dvibokštė. Pastatyta 1857–1861 m. grafo Jono Tiškevičiaus lėšomis pagal italų architekto Lauryno Cezario Anikinio projektą.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.

Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčia, Ryto a. 15, Eržvilkas, Eržvilko sen., Jurbarko r. sav. Vaizdas iš pietvakarių pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia medinė, neogotikinė, turinti liaudies architektūros bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside, virš kurio kyla bokštelis. Šventorių juosia akmenų mūro tvora, palei kurią auga aukšti lapuočiai medžiais. Pietvakarinėje jo dalyje priešais bažnyčią stovi medinis monumentalus kryžius.
Pastatyta 1855 m. Šaltuonos upelio dešiniajame krante pagal 1853 m. patvirtintą projektą. Iš pradžių buvo trumpesnė, su bokštu virš kraigo priekio. 1902–1903 m. bažnyčia prailginta, pristatytas bokštelis.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.

Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Jėkabpilio Švč. Marijos Gimimo bažnyčia (latv. Svētās Jaunavas Marijas dzimšanas Romas katoļu baznīca), Brīvības iela 105, Jėkabpilis (Jēkabpils, Latvija). Šoninio fasado vaizdas iš pietryčių pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia romaninio stiliaus, tinkuoto mūro, su cinkuotos skardos šlaitiniu stogu. Priekiniame fasade virš kraigo kyla ketursienis bokštas su aukšta ir smaila viršūne. Šventorių juosia medžiai ir ažūrinė kaltinė tvora, sumontuota tarp tinkuoto mūro kolonų.
Pastatyta 1853–1866 m. Justino Bogdanovičiaus rūpesčiu. Dėl žaibo iškrovos 1903 m. balandžio 7 d. sudegė. Atstatyta 1903–1909 m. vadovaujant kelių inžinieriui Kazimierui Ževuskiui. Iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Žemaičių vyskupijai. Per karą apgriauta, o po karo vėl atstatyta.   
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, Plungės g. 21, Kantaučių k., Žlibinų sen., Plungės r. sav. Vaizdas iš pietvakarių pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, su stačiakampiu bokšteliu virš kraigo priekio ir zakristija prie šoninio fasado. Šventoriuje šalia bažnyčios pastatyta koplytėlė, o priešais priekinį fasadą – monumentalus medinis kryžius. Kitas, betoninis kryžius stūkso dešinėje pusėje, šventoriaus pietinėje dalyje. Šventorių juosia akmenų mūro tvora ir pavieniai aukšti lapuočiai medžiai.
Pastatyta 1852 metais. Prie jos 1904 m. pristatyta zakristija. Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Karklėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia, Mokyklos g. 35, Karklėnų k., Kražių sen., Kelmės r. sav. Vaizdas iš šiaurės rytų pusės, nuo varpinės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, su 4 kolonų paremtu frontonu, virš kurio kyla renesansinis bokštelis. Prie šoninio fasado pristatyta zakristija. Šventorių juosia akmenų mūro tvora. Jame priešais bažnyčią ir už jos stovi po koplytstulpį.
Pastatyta 1871 metais. Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Vilniaus g. 1, Kaunas. Vaizdas iš pietvakarių pusės, nuo Rotušės aikštės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Arkikatedra bazilika netinkuotų plytų, stačiakampė, gotikinė, po rekonstrukcijų įgavusi renesanso, baroko ir neogotikos bruožų. Pietvakarių kampe kyla masyvus renesanso stiliaus 55 m aukščio bokštas. Pastato išorėje ir bokšte yra renesansui būdingo dekoro.
Funduota XV a. pradžioje (minima nuo 1413 m.) Vytauto Didžiojo. XV ir XVI amžiais keletą kartų rekonstruota. Po 1800 m. gaisro atnaujinta ir iki šių laikų beveik nebepakito. Po 1863 m. sukilimo, 1864 m. į bažnyčią buvo perkelta Žemaičių (Telšių) vyskupijos katedra. Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejaus proga popiežius Pijus XI 1921 m. katedrai suteikė Mažosios bazilikos titulą. Įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, 1926 m. bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu. Bažnyčioje yra arkivyskupo sostas, pradedami svarbiausi arkivyskupijos religiniai (neretai ir tautiniai) renginiai, sekmadieniais ir švenčių dienomis aukojamos šv. Mišios.
Arkikatedroje stovi vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklinis biustas, rūsyje (kriptoje) ilsisi jo ir kitų Žemaičių vyskupų (Mečislovo Paliulionio, Gasparo Cirtauto) palaikai.

Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, J. Tumo-Važganto g. 2, Kavarskas, Kavarsko sen., Anykščių r. sav. Vaizdas iš vakarų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Tinkuoto mūro, vieno bokšto, istoristinio stiliaus, kuriame dominuoja neobaroko ir neoklasicizmo elementai, su priestatėliais prie pagrindinio fasado.
Pradėta statyti 1857 m. klebono Aleksandro  Jacevičiaus, pastatyta 1887 m. Leono Daumanto. Labai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metu. Restauruota iš Kavarsko parapijos likusio JAV lietuvio Pranciškaus Kalibato ir parapijiečių lėšomis. 
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Klovainių Švč. Trejybės bažnyčia, Pušaloto g. 9, Klovainių mstl., Klovainių sen., Pakruojo r. sav. Šoninio fasado vaizdas iš pietvakarių pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Medinė, liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienbokštė, su trisiene apside. Šventorių juosia akmenų mūro tvora, palei kurią auga lapuočiai medžiai.
Pastatyta 1853–1854 metais. XX a. pradžioje ją remontavo klebonas, lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, knygnešys, kunigas Pranciškus Urbonavičius (1868–1941).
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia, Kranto g. 4, Kurklių mstl., Kurklių sen., Anykščių r. sav. Vaizdas iš pietryčių pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Medinė, liaudies architektūros ir klasicizmo bruožų, kryžminio plano, žemu transeptu, ant 4 kolonų parentu frontonu, virš kurio kyla bokštelis. Šventorių juosia akmenų mūro tvora ir lapuočiai medžiai. Jame, kairėje pusėje priešais bažnyčią stovi betoninis kryžius.
Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva gavus 1871 m. leidimą, bažnyčia parapijiečių lėšomis pastatyta 1874 m. vietoje senosios, 1735 m. statytos reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyno bažnyčios. 
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Kurų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Kurų g. 23, Šniūraičių k., Radviliškio sen., Radviliškio r. sav. Vaizdas iš pietvakarių pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Medinė, liaudies architektūros formų, pusvalminiu stogu, su bokšteliu, stovi kapinių šiaurės rytinėje dalyje.
Radviliškio klebono iniciatyva 1857 m. Kurų kapinėse vietoje senosios, 1765 m. statytos koplyčios buvo pastatyta dabartinė koplyčia, kuri po Antrojo pasaulinio karo pavadinta bažnyčia.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.