Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, Ukmergės g. 28, Taujėnų mstl., Taujėnų sen., Ukmergės r. sav. Vaizdas iš šiaurės rytų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, klasicistinė, stačiakampio plano, bebokštė, vienanavė, su trikampį frontoną laikančiu keturių kolonų portiku. Pastatas atspindi graikų dorėnų stilių.
Pastatyta Taujėnų dvarininkų Karolio ir Konstantino Radvilų lėšomis 1854–1858 m. pagal architekto Šurino projektą, gavus 1854 m. leidimą baigti prieš 30 metų pradėtą statyti mūrinę bažnyčią. Stovi Taujėnų miestelyje prie Ukmergės–Panevėžio kelio, Mūšios upelio dešiniajame krante. Šventoriaus tvora metalinė. Jame stovi mūrinė varpinė.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Ubiškės Šv. Angelų Sargų bažnyčia, D. Bubėno g. 19, Ubiškės k., Tryškių sen., Telšių r. sav. Vaizdas iš šiaurės rytų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, su keturių kolonų portiku, bokštu virš kraigo priekio bei bokšteliu virš apsidės. Aplinkui – kapinės, kurias juosia akmenų mūro tvora.
1851 m. pastatyta vietoje senosios, Kasparo Šliakausko 1784 m. statytos koplyčios. Nuo 1875 m. turi parapijos teises. Stovi Ubiškės kapinių pietinėje dalyje. Joje įrengti 4 altoriai.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Taikos g. 12, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r. sav. Šoninio fasado vaizdas iš pietvakarių-pietų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia medinė, liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su svogūno pavidalo bokšteliu kraigo priekyje bei mažesniu bokšteliu virš trisienės apsidės. Aplinkui – kapinės, kurių pakraščiuose auga aukšti lapuočiai medžiai.
Pastatyta 1857 m. parapijiečių lėšomis vietoje sudegusios senosios bažnyčios. 1913 m. rekonstruota, prailginta. Stovi Ukrinų kapinių rytinėje dalyje, Kvistės upelio dešiniajame krante. Viduje įrengti 4 altoriai. Šventoriaus-kapinių tvora akmenų mūro.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia, Sidabro g. 2, Užlieknės k., Tirkšlių sen., Mažeikių r. sav. Vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Medinė, liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside. Šventorių juosia statinių tvora.
Užlieknės kapinėse nuo XVIII a. stovėjo koplyčia. Jai sunykus, 1807 m. pastatyta nauja koplyčia, kuri 1857 m. perstatyta. Priklausė Viekšnių parapijai. 1933 m. perkelta į dabartinę vietą priešais Užlieknės kapines, Saldupio kairiajame krante, ir atnaujinta. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčiai suteiktos bažnyčios teisės.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, A. Baranausko g. 18A, Vainuto mstl., Vainuto sen., Šilutės r. sav. Priekinio fasado vaizdas iš pietvakarių pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, stačiakampio plano, dvibokštė, su apside. Sienos akmenų, apvadai ir frontonas – raudonų tinkuotų plytų mūro.
Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva pagal inžinieriaus Dambrausko projektą 1860 m. Vainute vietoje medinės bažnyčios pradėta statyti mūrinė. Per 1863 m. sukilimą projektui dingus, Rusijos valdžia 1864 m. statybą sustabdė. Po porą metų užtrukusių derybų, 1866 m. leidimas buvo atnaujintas, o 1869 m. bažnyčia pastatyta, joje įrengti 3 altoriai. 1883 m. bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis. Stovi Vainuto miestelio centre, prie Šilutės–Šilalės kelio, Šyšalės kairiajame krante. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia, Ukmergės g. 19, Vidiškių mstl., Vidiškių sen., Ukmergės r. sav. Priekinio fasado vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, neoklasicistinė, su lėkštu stogu. Šešių kolonų portikas laiko trikampį frontoną, kurio centre – data: „1853“. Virš frontono kyla stačiakampis bokštelis. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Joje priešais bažnyčią įrengti arkiniai tinkuoto mūro vartai su dvivėrėmis, kaltinėmis, ažūrinėmis sąvaromis.
Vietoje 1840 m. sudegusios medinės bažnyčios Šventupio ir Vidiškių dvarininkas, Ukmergės apskrities bajorų maršalka Anupras Koska 1844 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Dėl lėšų stokos 1849 m. darbai nutrūko. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius 1851 m. paragino tęsti statybą, kuri buvo baigta 1853 metais. 1856 m. vyskupas M. Valančius ją pašventino ir įkūrė Vidiškių parapiją. Bažnyčia stovi Vidiškių miestelio centrinėje dalyje, Šventosios upės dešiniajame krante, prie kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Jos viduje yra 3 vienodo aukščio navos, su lygiomis medinėmis lubomis. Šventoriuje stovi žema mūrinė varpinė.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Bažnyčios g. 4, Viekšniai, Mažeikių r. sav. Vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Fotografas Jonas Danauskas, 2001 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, kryžminio plano, vienabokštė. Šventorių juosia akmenų mūro tvora su tinkuoto mūro trijų arkų vartais ir ažūrinėmis, kaltinėmis sąvaromis.
Pastatyta 1854 m. vietoje senosios medinės bažnyčios pagal architekto Karolio Gregotavičiaus projektą. Altoriai buvo perkelti iš senosios bažnyčios. 1915 m. birželio 14 d. kaizerinės Vokietijos kariuomenės artilerija apšaudydama rusų gynybines pozicijas bažnyčią padegė ir sugriovė. Kunigas Valentinas Gudavičius su parapijiečiais 1921 m. ją atstatė. Atstatant stengtasis išsaugoti pirmykštę išvaizdą.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Viešvėnų Švč. Trejybės bažnyčia, Ramybės g. 2, Viešvėnų I k., Viešvėnų sen., Telšių r. sav. Priekinio fasado vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia medinė, liaudies architektūros formų, turi neogotikos bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside ir prie šoninių fasadų pristatyta zakristija ir koplyčia. Šventorių juosia akmenų mūro tvora, kurioje priešais bažnyčią įrengti neogotikiniai dviejų bokštų arkiniai vartai.
Pirmoji bažnyčia Viešvėnuose pastatyta 1758 metais. Jos vietoje 1852 m. iškilo nauja, dabartinė medinė bažnyčia. Jos viduje įrengti 3 altoriai. 1903–1906 m. pristatytas priebažnytis ir nauja, didesnė zakristija. 1924 m. įkurta parapija, bažnyčia suremontuota.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Bažnyčios g. 1, Zarasai, Zarasų r. sav. Vaizdas iš šiaurės rytų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, neobarokinė, stačiakampio plano, dvibokštė. Pastatyta 1840–1862 metais. Vyskupas Motiejus Valančius buvo nepatenkintas jos statyba, nes darbai ilgai užtruko ir buvo atlikti nekokybiškai, jau 1869 m. pradėjo skylinėti sienos. 1878 m. atlikti remonto darbai: mediniai pamatai pakeisti mūriniais, suveržtos sienos ir bokštai, užtaisyti plyšiai. Bažnyčią 1906 m. konsekravo vyskupas Gasparas Cirtautas. Ji vienanavė, viduje įrengti 3 altoriai. Šventorių juosia akmenų mūro tvora.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Bažnyčios g. 18, Žygaičių mstl., Žygaičių sen., Tauragės r. sav. Vaizdas iš pietvakarių pusės. Fotografas Jonas Danauskas, 2001 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, istoristinė, turi neoromaninės architektūros bruožų, halinė, stačiakampio plano, su bokštu, dviem šoniniais bokšteliais ir stačiakampe apside. Šventoriaus tvora ažūrinio mūro, su trijų arkų tinkuoto mūro vartais.
Pastatyta 1861 m. klebono Vincento Norvaišo rūpesčiu vietoje sudegusios medinės bažnyčios. Joje yra 3 altoriai. 1862 m. įkurta parapija. Stovi prie Tauragės–Vainuto kelio, Ežeruonos upelio dešiniajame krante.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Bažnyčios g. 18, Žygaičių mstl., Žygaičių sen., Tauragės r. sav. Vaizdas iš pietryčių pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, istoristinė, turi neoromaninės architektūros bruožų, halinė, stačiakampio plano, su bokštu, dviem šoniniais bokšteliais ir stačiakampe apside. Šventoriaus tvora ažūrinio mūro. Šventoriuje stovi medinis monumentalus kryžius.
Pastatyta 1861 m. klebono Vincento Norvaišo rūpesčiu vietoje sudegusios medinės bažnyčios. Joje yra 3 altoriai. 1862 m. įkurta parapija. Stovi prie Tauragės–Vainuto kelio, Ežeruonos upelio dešiniajame krante.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, M. Valančiaus g. 4, Varniai, Telšių r. sav. Vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Fotografas Antanas Ivinskis, Varniai, 2013 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, barokinė, stambaus tūrio, bazilikinė, kryžminio plano, trijų navų, su 2 zakristijomis ir trisiene apside. Pagrindiniame fasade kyla 2 stačiakampiai, trijų tarpsnių bokštai su šalmais. Centrinę fasado dalį užbaigia trikampis frontonas.
Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, kitaip vadinama Varnių katedra, stovi miestelio šiaurinėje dalyje, Varnelės upės kilpoje. Pastatyta 1680–1691 m. Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco fundacija. 1817 m. per gaisrą apdegė. Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis ją suremontavo. Vyskupijos centrą iškėlus į Kauną, 1864 m. katedra tapo Naujųjų Varnių parapijos bažnyčia, kuriai priklausė Varnelės kairiajame krante gyvenantys katalikai.
Bažnyčios vidus 3 navų, jose įrengta 12 altorių. Po katedra – Žemaičių vyskupų kripta, kurioje palaidota 13 vyskupų. Vienas įdomiausių interjero elementų – reprezentacinis Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus portretas. M. Valančius nuo 1845 m. buvo Žemaičių dvasinės seminarijos rektorius, o 1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. Gyvendamas Varniuose, jis vykdė blaivybės akciją: stengėsi atitraukti valstiečius nuo girtavimo, rūpinosi vaikų ir suaugusių švietimu, spaudos draudimo metais organizavo lietuviškų knygų prekybą, lietuviškų raštų spausdinimą Mažojoje Lietuvoje ir slaptą jų gabenimą į Lietuvą, steigė lietuviškas mokyklas. Per 25 vyskupavimo metus kunigais buvo įšventinta 550 klierikų, vyskupijoje pastatyta 29 mūrinės ir 20 medinių bažnyčių, kitos atnaujintos ir rekonstruotos. Carinės Rusijos valdžios nurodymu 1864 m. vyskupijos centras perkeltas į Kauną.